Lietuvių mylima poilsio kryptis jau nebe tokia pigi: kainos šoktelėjo taip, kad ne visi atostogautojai tam pasiruošę

Tačiau šiandien vis daugiau poilsiautojų grįžta ne su įdegusiais veidais, o su ištuštėjusiomis piniginėmis. Paskutiniais metais kainos čia kyla taip greitai, kaip termometro stulpelis liepą, o po atostogų skaičiuojant išlaidas neretas kelia sau klausimą – ar tikrai buvo verta?

Tie, kurie anksčiau be didelių išlaidų galėjo mėgautis Adrijos pakrantės vaizdais, šiandien pastebi, kad net paprastas apsilankymas parduotuvėje ar pietūs paplūdimyje kainuoja kaip niekad daug. Tai verčia ieškoti alternatyvų, o kai kurie jau pradeda žvalgytis kitų krypčių.

Ne viskas, kas buvo pigu vakar, išliko taip ir šiandien

Kurortai, kurie kadaise garsėjo prieinamomis kainomis, šiandien taiko tarifus, dėl kurių net Vakarų Europoje gyvenantis turistas suklustų. Nakvynės kainos populiariausiuose kurortuose, tokiose vietose kaip Splitas ar Dubrovnikas, pakilo kone per pusę, o kai kur net dvigubai. Jeigu 2023 metais savaitė su viskas įskaičiuota vienam asmeniui kainavo apie 350 eurų, dabar tam pačiam poilsiui gali prireikti 700 ar daugiau.

Restoranai taip pat nelieka nuošalyje. Vienas paprastas pietų patiekalas su jūros gėrybėmis – apie 20 eurų, o jei dar norisi vyno taurės ar deserto, sąskaita lengvai peržengia 40 eurų. Net kasdieniai produktai prekybos centruose kainuoja daugiau nei Lietuvoje – už litrą pieno tenka atseikėti net ir 3 eurus, o už šampūną – 8. Kava su vaizdu į jūrą kainuoja taip pat, kaip Milane ar Paryžiuje.

Brangimo priežastys – ne tik euras

Pagrindinė priežastis, kurią dažnas įvardija, – euro įvedimas 2023 metais. Su nauja valiuta į šalį atėjo ir nauji įkainiai. Tačiau didesnes kainas diktuoja ir kiti veiksniai: brangesnė darbo jėga, energija, mokesčiai. Kurortai, kurie nesuspėja plėstis pagal augantį turistų skaičių, pasinaudojo paklausa ir kainas kilstelėjo kaip tik sugebėjo. Kuo mažiau laisvų kambarių – tuo didesnės sumos skaičiuojamos už nakvynę.

Turistai ima dairytis pigesnių variantų

Matydami šias tendencijas, lietuviai vis drąsiau renkasi kitus kraštus. Į populiarumo viršūnę vėl kyla Bulgarija, Albanija, Egiptas ar Turkija – šalys, kuriose orai garantuoti, o viešbučiai su viskas įskaičiuota vis dar leidžia poilsiauti pigiau nei Adrijos pakrantėje.

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kelionių į Kroatiją užsakymų sumažėjo, o kitų krypčių skaičiai auga. Lyginant su ankstesniais metais, susidomėjimas Kroatija sumažėjo apie 15 proc., tuo tarpu Egiptas ar Turkija kasmet fiksuoja augimą.

Ar tai reiškia, kad meilė šiai krypčiai blėsta? Ne visai. Daug kas grįžta iš nostalgijos ar meilės Adrijos pakrantei, tačiau atostogų planavimas tampa racionalesnis. Vietoje restoranų pasirenkama gaminti patiems apartamentuose, o vietoje pakrantės viešbučių dažnas renkasi mažiau žinomas vietas toliau nuo turistų srautų.

Nors situacija dar gali keistis, vienas dalykas aiškus jau dabar – tos lengvos, pigios ir nerūpestingos atostogos, kokias daug kas prisimena iš anksčiau, tampa vis sunkiau pasiekiamos.