Ar ir jūs dieną pradedate neteisingai? Šis įprotis atrodo nekaltas, bet ilgainiui gali padaryti daug žalos

Daugelis vis dar mano, kad svarbiausia yra tai, ką valgote ryte. Tačiau vis garsiau kalbama apie tai, kad reikšmės turi ir kada tai daroma. Praleisti pusryčiai ar pernelyg vėlyvas valgymas gali būti ne toks nekaltas pasirinkimas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Nors gyvenimo ritmas verčia žmones skubėti arba išvis praleisti rytinį valgymą, tyrimai pataria – jei norite ilgiau gyventi ir išvengti daugybės sveikatos problemų, vertėtų atkreipti dėmesį į laiką, kada pusryčiaujate.

Kada pusryčiauti, kad tai būtų naudinga sveikatai

Remiantis mokslo žurnale „Communications Medicine“ publikuotu tyrimu, kuo vėliau žmonės pradėdavo rytinį valgymą, tuo didesnė būdavo rizika patirti ankstyvą mirtį. Skaičiai kalba patys už save – kiekviena papildoma valanda, atidedanti pusryčius, padidindavo riziką apie 8-11 proc.

Gydytojai pabrėžia, kad geriausias metas pusryčiams – viena arba dvi valandos po pabudimo. Per šį laiką organizmas natūraliai išeina iš naktinio pasninko fazės ir pasiruošia energijos pasisavinimui.

Be to, ryto valgymas padeda stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje, aktyvuoja virškinimo fermentus ir tarsi pažadina medžiagų apykaitą visai dienai.

Vidinis laikrodis reaguoja į maistą

Tyrimas, publikuotas žurnale „Clocks & Sleep“, parodė, kad žmonės, kurie valgydavo pusryčius anksčiau, turėjo geresnį glikemijos kontrolės atsaką. Šis efektas susijęs su hormonu GLP-1 (gliukagoną primenantis peptidas-1), kuris išsiskiria po valgio. Šis hormonas padeda reguliuoti alkio jausmą, palaiko normalų virškinimą ir cukraus lygį kraujyje. 

Taigi, pusryčiaudami tuo pačiu metu kiekvieną dieną, siunčiate signalą savo biologiniam laikrodžiui, kad metas pradėti aktyvų dienos ciklą. Tokie ritmingi įpročiai padeda stabilizuoti miego kokybę, energijos kiekį, emocinį foną ir net gerina hormonų balansą.

Ką geriau išbraukti iš pusryčių meniu

Norint, kad rytinis valgis būtų išties naudingas, svarbu ne tik kada jis valgomas, bet ir kas patenka į jūsų lėkštę. Kai kurie produktai, nors atrodo patrauklūs ar greitai paruošiami, iš tiesų gali pakenkti daugiau nei padėti.

Saldūs kepiniai: bandelės, pyragaičiai, kruasanai. Šiuose kepiniuose dažnai yra transriebalų ir daug cukraus. Jie greitai pakelia cukraus kiekį kraujyje, tačiau netrukus jis staigiai nukrenta. Rezultatas – nuovargis ir dar didesnis alkio jausmas.

Sausi pusryčiai (saldintos dribsnių rūšys). Nors jie dažnai pateikiami kaip sveikas pasirinkimas, šios kruopos neretai turi didelį kiekį pridėtinio cukraus ir beveik neturi skaidulų.

Apdoroti mėsos gaminiai: dešrelės, šoninė, dešros. Šie produktai yra gausūs sočiųjų riebalų, cholesterolio ir druskos. Jie gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos.

Supakuotos sultys. Dažnai jose nėra skaidulų, tačiau pridėtinio cukraus kiekis – didžiulis. Tokia sultis geriant rytais, gliukozės šuolis garantuotas, o sotumo jausmas išlieka tik trumpai.

Saldinti jogurtai su skoniais. Šie produktai neretai turi dirbtinių priedų, konservantų ir daug cukraus, todėl jų vertė sveikatai gerokai sumažėja.

Tinkami rytiniai pasirinkimai – paprasti, bet veiksmingi

Jei siekiate pusryčių, kurie išties būtų naudingi, rinkitės maisto produktus, turinčius skaidulų, baltymų ir gerųjų riebalų. Jie suteiks energijos, leis išvengti cukraus šuolių kraujyje ir padės jaustis sotiems ilgiau.

Gera idėja – avižinė košė su riešutais ir uogomis, pilno grūdo sumuštinis su avokadu arba kiaušiniai su šviežiomis daržovėmis. Ir, žinoma, nepamirškite vandens stiklinės – naktį netenkama skysčių, todėl dieną verta pradėti nuo jų papildymo.

Pusryčių svarba – ne mitas. Tai ne tik energijos šaltinis, bet ir vienas iš būdų reguliuoti vidaus procesus organizme. Pasirinkę tinkamą laiką bei kokybiškus produktus, galite padėti organizmui ne tik geriau funkcionuoti šiandien, bet ir užtikrinti geresnę sveikatos būklę ateityje.