Ar medus iš tikrųjų sveikesnis už cukrų? Dietologas atskleidžia faktus, kurie nustebins daugelį

Mitybos pasaulyje ilgą laiką vyrauja mitas, kad natūralūs saldikliai, tokie kaip medus, yra sveikesnė alternatyva. Tuo tarpu dirbtiniai saldikliai reklamuojami kaip sprendimas tiems, kurie nori mažinti kalorijų kiekį. Tačiau kaip šiuos pasirinkimus vertina medicinos specialistai, turintys prieigą prie naujausių tyrimų?

Dietologas pasidalijo išsamia analize, kuri atskleidžia, kodėl medus gali būti ne toks nekaltas, kaip atrodo, o kai kurie saldikliai – tikrai žalingi. Jo įžvalgos padeda iš naujo įvertinti tai, ką kasdien dedame į kavą ar arbatą.

Cukrus – pagrindinis priešas, kai kalbama apie svorį ir dantis

Anot dietologo, vienas svarbiausių aspektų, kodėl reikia riboti cukraus kiekį maiste, yra svorio augimas. Perteklinis cukrus organizme lengvai virsta riebalų sankaupomis. Tai dar labiau išryškėja, kai žmogus vartoja saldžius produktus reguliariai ir nesąmoningai viršija rekomenduojamą dienos normą.

Antras svarbus faktorius – dantų sveikata. Cukrus skatina karieso vystymąsi, ypač jei po valgio nėra laikomasi tinkamos burnos higienos. Žmonės, kurie dažnai užkandžiauja saldžiais produktais arba saldina gėrimus, susiduria su dantų problemomis gerokai dažniau nei tie, kurie cukrų riboja.

Todėl cukraus mažinimas racione nėra tik trumpalaikė mada – tai būtinas žingsnis siekiant palaikyti bendrą sveikatą. Tačiau ar jo pakeitimas medumi ar saldikliais – tikrai geresnis sprendimas?

Medus – mitas apie sveiką cukrų

Dažnai manoma, kad natūralus medus yra sveikas cukraus pakaitalas. Tačiau dietologas sako, kad tai yra klaidinantis įsitikinimas. Chemiškai medus yra labai panašus į įprastą cukrų – jame gausu fruktozės ir gliukozės, kurios veikia organizmą taip pat, kaip ir baltasis cukrus.

Nors meduje galima rasti nedidelius vitaminų ar antioksidantų kiekius, jie neužtenka kompensuoti didelio kalorijų kiekio ir poveikio glikemijos indeksui. Tai reiškia, kad medus gali sukelti panašų cukraus šuolį kraujyje kaip ir įprastas cukrus.

Tiesa, peršalimo sezono metu medus išlieka populiarus dėl savo minkštinančio poveikio gerklei. Tačiau net ir tokiu atveju svarbu nepamiršti, kad tai yra saldiklis, turintis savo kalorijų ir gliukozės kiekį. Medus nėra panacėja ir neturėtų būti vartojamas pertekliniais kiekiais.

Dirbtiniai saldikliai – mažiau kalorijų, bet daugiau klausimų

Dėl siekio sumažinti cukraus kiekį racione, daugelis renkasi produktus su užrašais „be cukraus“, kuriuose naudojami dirbtiniai saldikliai. Tačiau jų naudingumas taip pat kelia abejonių. Pasak dietologo, šie saldikliai gali pakenkti žarnyno mikroflorai, o tai gali turėti ilgalaikį poveikį virškinimo sistemai.

Be to, kai kurie naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad dirbtiniai saldikliai gali turėti neigiamą poveikį smegenų funkcijai. Tai itin svarbu tiems, kurie saldiklius vartoja nuolat ir ilgesnį laiką. Šios medžiagos veikia ne tik fiziškai, bet ir gali turėti poveikį nuotaikai bei pažintinėms funkcijoms.

Vienintelė išimtis, anot dietologo, galėtų būti stevia – natūralios kilmės saldiklis iš augalo. Tačiau ir čia dar trūksta ilgalaikių tyrimų, kurie patvirtintų jos visišką saugumą. Todėl net ir ją reikėtų vartoti saikingai.

Kiek saldumo galima sau leisti?

Nors cukrus turi neigiamų savybių, tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti saldumynų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvartoti ne daugiau kaip 25 gramus pridėtinio cukraus. Tai atitinka vieną valgomąjį šaukštą cukraus su kaupu arba apie penkias arbatinius šaukštelius be kaupo.

Ši norma apima ne tik baltąjį cukrų, bet ir medų, sirupus bei visus kitus saldumo šaltinius. Taigi, jei peršalimo sezono metu į puodelį arbatos dedate šaukštelį medaus – tai dar ne tragedija. Tačiau svarbu žinoti, kada sustoti ir neperžengti dienos ribos.

Specialistas pabrėžia, kad kai kurie žmonės visiškai atsisakė cukraus ir jaučiasi puikiai, bet tai nereiškia, kad toks sprendimas garantuoja sveikatą. Sveika mityba – tai ne vieno produkto eliminavimas, o visapusiškas ir subalansuotas požiūris į mitybą.