Darbas iš namų keičia psichikos sveikatą: atskleidė, kam jis padeda labiausiai ir kiek dienų yra optimalu

Ilgalaikis tyrimas siekė atsakyti, ar darbas iš namų gerina savijautą, kiek dienų per savaitę tam palankiausia ir kam nauda didžiausia. Taip pat tikrinta, ar poveikis atsiranda vien dėl trumpesnių kelionių į darbą.

Rezultatai parodė aiškią kryptį. Darbas iš namų labiau pagerina moterų psichikos sveikatą nei vyrų, o geriausiai veikia mišrus modelis, kai dalis savaitės praleidžiama biure.

Tyrimo pagrindas

Mokslininkai išanalizavo dvidešimties metų nacionalinės „HILDA“ apklausos duomenis, apėmusius daugiau kaip šešiolika tūkstančių darbuotojų. Tai leido sekti tuos pačius žmones ir matyti, kaip jų emocinė būklė keitėsi kintant darbo sąlygoms.

Į analizę nebuvo įtraukti pandemijos metai, nes tuomet savijautą galėjo veikti ir kiti veiksniai. Modeliai taip pat atskyrė didelių gyvenimo įvykių poveikį, pavyzdžiui darbo keitimą ar vaikų atsiradimą. Tyrėjai vertino kelionės į darbą trukmę ir darbo iš namų intensyvumą. Jie žiūrėjo, kaip šie dalykai skirtingai veikia žmones su gera ir su prastesne pradine savijauta.

Kelionės į darbą reikšmė

Moterims kelionės į darbą laikas neturėjo pastebimo poveikio psichikos sveikatai. Ilgesnis važiavimas nebuvo susijęs nei su blogesne, nei su geresne savijauta. Vyrams, ypač tiems, kurių savijauta jau buvo prastesnė, ilgesnės kelionės buvo siejamos su menkesne psichikos sveikata.

Poveikis nebuvo didelis, bet stabilus. Tai leidžia manyti, kad kelionė gali tapti papildomu spaudimu pažeidžiamesniems darbuotojams. Trumpesnis maršrutas jiems gali reikšti apčiuopiamą palengvėjimą.

Darbas mišriu būdu

Darbas iš namų turėjo ryškų teigiamą poveikį moterims, bet tik tam tikromis sąlygomis. Didžiausi pokyčiai fiksuoti tada, kai jos daugiausia dirbo namuose, bet vieną ar dvi dienas vis tiek praleisdavo biure. Moterims su prastesne savijauta toks režimas buvo aiškiai geresnis nei nuolatinis darbas darbo vietoje. Nauda nebuvo vien kelionės sutrumpėjimo pasekmė.

Tikėtina, kad padėjo mažesnis kasdienis stresas ir lengvesnis darbo bei šeimos derinimas. Retas darbas iš namų aiškios naudos nesuteikė, o viso etato nuotolinio darbo atvejų buvo per mažai tvirtoms išvadoms. Vyrams darbas iš namų nerodė patikimo poveikio nei į gerą, nei į blogą pusę. Jų gerovė labiau siejosi su kelionių trukme, o ne su pačia darbo vieta.

Ką tai reiškia praktikoje?

Pagrindinė žinutė tokia. Prastesnę psichikos sveikatą turintys žmonės jautriausiai reaguoja į ilgas keliones ir labiausiai laimi iš nuotolinio ar mišraus darbo.

Todėl verta stebėti, kaip skirtingi grafikai veikia asmeninę savijautą, o darbdaviams siūlyti lankstumą. Tyrimas rodo, kad vieno universalaus sprendimo nėra, bet mišrus modelis daugeliui gali būti saugiausias kelias.