Daugelio lietuvių mitybos įpročiai verčia sunerimti: specialistai pasakė, kur klystama dažniausiai

Nors pastebima, kad lietuviai vis labiau domisi maisto derinimu ir subalansuota mityba, visgi daugelio įpročiai prasilenkia su sveikatos specialistų rekomendacijomis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad net mažos ir iš pažiūros nekaltos mitybos klaidos ilgainiui gali išsekinti organizmą ir sukelti rimtus sveikatos negalavimus bei ligas.

Šiandien sveikatai palankios mitybos principai plačiai žinomi ir apie juos nemažai kalbama, tačiau didžiausiu iššūkiu išlieka jų taikymas kasdienybėje. Pasak medicinos centro „Northway“ šeimos gydytojos Domantės Mačiulytės, pagrindinės mitybos klaidos slypi paprastuose kasdieniuose įpročiuose – nereguliariame valgymo režime ir per dideliame suvartojamo perdirbto maisto kiekyje.

„Gyvendami sparčiu kasdienybės ritmu daugelis žmonių praleidžia pusryčius, o vakare valgo per daug, ir todėl persivalgo. Neretai jų mityboje vyrauja riebus, saldus ar stipriai perdirbtas maistas, o daržovių ir vaisių priešingai − suvalgoma per mažai. Kiti žmonės taip pat visiškai atsisako tam tikrų maisto grupių, pavyzdžiui, angliavandenių ar riebalų, nors jos būtinos organizmui. Tokie ribojimai ilgainiui sutrikdo medžiagų apykaitą ir natūralų energijos balansą“, – komentuoja gydytoja.

Pasak D. Mačiulytės, norint pagerinti mitybos įpročius, nebūtina imtis radikalių pokyčių –pirmiausia verta kasdien į mitybos racioną įtraukti daugiau daržovių ir vaisių.

„Svarbu, kad šie maisto produktai kaskart sudarytų bent pusę valgio lėkštės. Taip pat reikėtų valgyti reguliariai, nelaukti stipraus alkio jausmo, nes tada lengva persivalgyti. Be to, labai svarbu riboti perdirbtą maistą ir kontroliuoti porcijų dydį. Tokie paprasti žingsniai greitai pagerina savijautą, energijos lygį ir koncentraciją“, – sako gydytoja.

Dėl prastos mitybos – nuotaikų kaita ir energijos stygius

Nors apie mitybą dažniausiai kalbama fizinės sveikatos kontekste, D. Mačiulytė pabrėžia, kad netinkami įpročiai daro įtaką ir emocinei savijautai.

„Maistas, kurį valgome, tiesiogiai veikia hormonų balansą ir nervų sistemos būklę. Kai maiste gausu cukraus, greitųjų angliavandenių ar sočiųjų riebalų, organizmas patiria cukraus kiekio svyravimus – tai lemia nuotaikų kaitą, dirglumą, sunkumą susikaupti. Ilgainiui tai gali padidinti nerimo bei depresijos riziką“, – pastebi gydytoja.

D. Mačiulytė priduria, kad subalansuota mityba padeda palaikyti stabilią cukraus koncentraciją kraujyje ir užtikrina tolygų energijos tiekimą visos dienos metu – tai vienas iš paprasčiausių būdų išlaikyti stabilią energiją darbo dienos metu.

„Pavyzdžiui, pusryčiai, kuriuose yra baltymų, viso grūdo produktų ir šiek tiek riebalų, padeda išvengti energijos kritimo iki pietų. Svarbu ir reguliarūs 3–4 valandų valgymo intervalai. Dar vienas svarbus faktorius – pakankamas skysčių vartojimas. Net lengvas dehidratacijos lygis gali mažinti dėmesio koncentraciją ir reakcijos greitį“, – teigia gydytoja.

Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas taip pat pabrėžia, kad vis daugiau gyventojų ima suvokti, jog fizinė ir emocinė savijauta yra neatsiejama nuo kasdienių mitybos pasirinkimų.

„Subalansuota mityba, reguliarus judėjimas ir profilaktiniai tyrimai – tai pagrindiniai veiksniai, padedantys išlaikyti energiją, produktyvumą ir gerą emocinę būklę. Naudodamiesi privataus sveikatos draudimo paslaugomis, vis daugiau gyventojų turi paprastesnę prieigą gauti tyrimus ir pasitikrinti vitaminų, cholesterolio ar cukraus kiekį kraujyje. Tai padeda geriau suprasti, kaip kasdieniai įpročiai veikia savijautą ir kada verta imtis pokyčių“, – teigia A. Zinevičius.

Pasak eksperto, prevencija gali padėti išvengti tiek fizinės, tiek emocinės sveikatos problemų, o dėmesys reguliariems tyrimams ir sveikos gyvensenos palaikymui grąžina ilgalaikę naudą sveikatai.

„Laiku atliekami tyrimai leidžia pastebėti organizmo sutrikimus dar prieš pasireiškiant rimtiems ligų simptomams. Tai padeda išvengti energijos svyravimų, nuotaikų kaitos, lėtinių ligų ar perdegimo – problemų, kurios dažnai prasideda nuo paprastų kasdienio ritmo ir mitybos klaidų“, – pažymi A. Zinevičius.

Lietuvių mitybos įpročiai keičiasi lėtai

D. Mačiulytė pastebi, jog lietuvių mitybos įpročiai pamažu keičiasi sveikesnės gyvensenos link, tačiau šis procesas vyksta gana lėtai – bendras mitybos kokybės lygis dar neatitinka sveikatos specialistų rekomendacijų.

„Džiugu, kad vis dažniau žmonės atkreipia dėmesį į tai, ką valgo – skaito produktų sudėtį, stengiasi mažinti pridėtinio cukraus, sočiųjų riebalų ir druskos kiekį, renkasi daugiau šviežio maisto. Populiarėja naminis maisto ruošimas, natūralesni ingredientai, vis daugiau dėmesio skiriama porcijų dydžiui, reguliariam vandens vartojimui. Vis dėlto, jei kalbėtume apie masiškumą, sąmoningumo mitybos pasirinkimuose dar labai trūksta“, – pastebi gydytoja.

Anot D. Mačiulytės, dalis gyventojų vis dar vartoja per mažai daržovių, vaisių ir grūdinių produktų, o gyvūninės kilmės riebalų racione tebėra per daug.

„Pastebime, kad kasdienėje mityboje dar išlieka perdirbto maisto, užkandžių ir saldžių gėrimų perteklius. Dažnai valgoma nereguliariai – ypač dažnai praleidžiami pusryčiai, o pagrindinis valgymas paliekamas vakarui. Norint išlaikyti teigiamą kryptį, svarbu ir toliau ugdyti gyventojų mitybos raštingumą, skatinti sveikatai palankių produktų prieinamumą ir formuoti nuostatą, kad sveikatai palanki mityba yra kasdienio gyvenimo dalis“, – pabrėžia gydytoja.