Dermatologai įspėja: šis nepastebimas signalas išduoda kur kas rimtesnę problemą nei atrodo

Dėl šios priežasties žmonės dažnai pastebi pablogėjusią odą ar intensyvų plaukų slinkimą būtent po sudėtingų gyvenimo periodų.

Nors odos ir plaukų problemos kartais atrodo atsitiktinės, specialistai pabrėžia – dažnai jos yra tiesioginis streso atspindys. 

Organizmas, patekęs į įtampos būseną, išskiria daugiau kortizolio, o šis hormonas turi įtakos uždegiminiams procesams, sebumo gamybai, jautrumui bei ląstelių atsinaujinimo greičiui. Todėl tampa aišku, kodėl net ir įprasta priežiūros rutina ne visada padeda, jei giluminė problema – emocinė.

Dažniausi streso sukelti odos ir plaukų pokyčiai

Viena dažniausių stresą atspindinčių problemų yra aknė, kuri tampa ryškesnė, kai organizme padaugėja kortizolio. Šis hormonas didina riebalų išsiskyrimą ir skatina uždegiminius procesus, todėl atsiranda daugiau užsikimšusių porų ir skausmingų bėrimų.

Prie to prisideda ir imuninės sistemos susilpnėjimas, todėl odos mikrobiomas tampa mažiau atsparus. Svarbu suprasti, kad aknė – daugiaveiksnė problema, o stresas yra vienas reikšmingiausių jos paūmėjimo faktorių.

Stresas taip pat gali sukelti egzemos, psoriazės ar rožinės paūmėjimą. Slopstant odos barjerui, sumažėja apsauginiai lipidai ir baltymai, o oda tampa daug jautresnė. 

Dažnai pasirodo ir patinimai, ypač apie akis – tai susiję su vandens ir natrio kaupimu, kuriam įtakos turi pakilęs kortizolis ir prastas miegas. 

Dar vienas dažnas požymis – plaukų slinkimas, kuris gali prasidėti net praėjus keliems mėnesiams po stipraus stresinio įvykio. Keičiantis plaukų augimo ciklui, daugiau folikulų pereina į slinkimo fazę, tad plaukai pastebimai retėja.

Stresas gali padidinti ir odos jautrumą. Net įprastas drėkinamasis kremas gali pradėti dirginti, atsiranda tempimo jausmas, paraudimas ar niežulys. Tokiais atvejais būtina rinktis itin švelnią priežiūrą ir leisti odai pamažu atsinaujinti.

Kaip sumažinti streso poveikį odai ir plaukams

Pirmasis žingsnis – streso kontrolė. Reguliari fizinė veikla, tokia kaip pasivaikščiojimai, joga ar lengvi pratimai, padeda mažinti kortizolio kiekį ir gerina bendrą savijautą. 

Kvėpavimo technikos, meditacija ir proto nuraminimo pratimai taip pat prisideda prie odos būklės gerėjimo. Svarbų vaidmenį atlieka ir mityba. Vandens trūkumas padidina odos jautrumą, todėl būtina užtikrinti pakankamą hidrataciją. 

Rekomenduojama riboti cukrų ir greituosius angliavandenius, nes jie gali skatinti uždegiminius procesus. O antioksidantų turintys maisto produktai – uogos, daržovės, riebi žuvis – padeda odai atsinaujinti.

Kokybiškas miegas taip pat būtinas. 7-9 valandų poilsis leidžia organizmui atsigauti ir sumažina streso pasekmes. Prieš miegą verta riboti ekranų naudojimą, nes mėlyna šviesa trikdo hormonus ir dar labiau didina įtampą.