Mokslininkai nesupranta, kas čia vyksta: įprasta vakcina gali sulėtinti demenciją, tyrimas pribloškė

Ankstesnė analizė, publikuota žurnale „Nature“, parodė, kad juostinės pūslelinės vakcina gali sumažinti demencijos išsivystymo tikimybę. Dabar atliktas papildomas tyrimas toje pačioje duomenų bazėje atskleidė dar vieną svarbų aspektą. Pasirodo, vakcina gali būti siejama ir su lėtesniu ligos progresavimu tiems, kuriems demencija jau diagnozuota.

Tai ypač viltinga, nes kalbama apie saugią, prieinamą ir plačiai naudojamą priemonę. Tyrėjai pabrėžia, kad rezultatai kol kas nerodo tiesioginės priežasties, tačiau ryšys yra pakankamai stiprus, kad vertas platesnio nagrinėjimo. Tokia kryptis gali tapti nauju viešosios sveikatos įrankiu.

Skiepijimo programos netikėtas privalumas

„Wales“ programa buvo pradėta „NHS“ sprendimu ir turėjo savitą taisyklę. Skiepai buvo skiriami 79 metų žmonėms, o 80 metų grupė jų negavo. Toks ribojimas, atsiradęs dėl skiepų paskirstymo, suformavo dvi beveik identiškas grupes, besiskiriančias tik vieneriais metais.

Būtent tai leido tyrėjams priartėti prie atsitiktinės klinikinės studijos modelio, jos iš tikrųjų nevykdant. Kadangi grupės buvo panašios pagal išsilavinimą ir sveikatos būklę, sumažėjo kitų veiksnių įtaka demencijos rizikai. Taip gauti rezultatai tapo patikimesni nei įprasti stebėjimo tyrimai.

Poveikis demencijai ir mirtingumui

Iš 14 350 žmonių, kuriems demencija buvo diagnozuota iki programos pradžios, maždaug pusė mirė nuo šios ligos per devynerius metus. Skiepyti asmenys tokiu baigtiniu scenarijumi susidūrė beveik trečdaliu rečiau. Tai leidžia manyti, kad vakcina gali turėti apsauginį poveikį ne tik pradedant ligai, bet ir jai jau vykstant.

Be to, skiepyti dalyviai rečiau arba lėčiau išsivystė lengvas kognityvinis sutrikimas, kuris dažnai laikomas demencijos pirmtaku. Šie du atradimai kartu stiprina prielaidą, kad virusų, veikiančių nervų sistemą, stabdymas gali būti susijęs su smegenų apsauga. Juostinę pūslelinę sukeliančio viruso poveikis nervams seniai žinomas, tad toks ryšys atrodo logiškas.

Kodėl taip gali veikti?

Tyrėjai spėja, kad dalis atsakymo slypi imuninės ir nervų sistemos sąveikoje. Gyvūnų modeliuose virusai, pažeidžiantys nervus, buvo siejami su baltymų sankaupomis, kurios būdingos Alzhaimerio ligai. Todėl skiepai gali sumažinti tokių procesų tikimybę arba jų intensyvumą.

Kitas žingsnis bus aiškinimasis, kaip tiksliai veikia šis mechanizmas ir ar poveikis išlieka kitose amžiaus grupėse. Taip pat svarbu patikrinti naujesnę juostinės pūslelinės vakcinos versiją, nes senoji, naudota „Wales“ programoje, jau pakeista patobulintu variantu. Jei būsimi tyrimai patvirtins dabartines įžvalgas, galime gauti paprastą ir realiai pritaikomą kelią demencijos prevencijai bei jos eigos lėtinimui.