Ką apie tavo ateitį sako kraujas? Baltymai gali įspėti apie rizikas anksčiau nei gydytojai

Vis dėlto šie kriterijai dažnai suteikia tik apytikslį, populiacijos lygmens vaizdą. Tuo pat metu sveikatos sistema vis labiau juda link ankstyvo nustatymo ir prevencijos, nes lėtinių ligų daugėja, o visuomenė sensta. Klinikoms reikia įrankių, kurie riziką parodytų dar prieš atsirandant simptomams.

Naujausiame tyrime mokslininkai tikrino, ar atsakymų apie ateities sveikatą galima rasti kraujyje cirkuliuojančiuose baltymuose. Jie išmatavo tūkstančius baltymų dešimčių tūkstančių žmonių mėginiuose ir stebėjo, kas per laiką išgyveno, o kas mirė ne dėl nelaimingų atsitikimų. Rezultatai rodo, kad tam tikri baltymų „raštais“ pasižymintys profiliai siejasi su didesne rizika.

Kaip buvo atliktas tyrimas ir ką tiksliai matavo?

Analizė rėmėsi daugiau nei 38 tūkst. 39 - 70 metų suaugusiųjų duomenimis iš ilgalaikio sveikatos projekto, kuriame kaupiami biologiniai mėginiai ir gyvenimo būdo informacija. Iš kiekvieno kraujo mėginio buvo įvertinta beveik 3 tūkst. baltymų, o vėliau ieškota, kurie jų lygiai koreliuoja su mirtimi per 5 ar 10 metų laikotarpį. 

Tyrėjai taip pat „išvalė“ įtaką tokių veiksnių kaip amžius, KMI ir rūkymas, kad baltymų signalas nebūtų tiesiog seniai žinomų rizikų atkartojimas. Paaiškėjo, kad šimtai baltymų siejasi su bendra mirtingumo rizika ir su mirtimi nuo konkrečių ligų, pavyzdžiui, vėžio ar širdies ir kraujagyslių sutrikimų. 

Iš ilgo sąrašo buvo atrinkti mažesni baltymų rinkiniai: 10 baltymų panelė, susijusi su 10 metų rizika, ir 6 baltymų panelė, susijusi su 5 metų rizika. Šios panelės prognozėse pasirodė naudingesnės už vien demografija ir gyvenimo būdu paremtus modelius.

Kodėl baltymai gali „matyti“ daugiau nei įprasti rodikliai

Tyrėjai aiškina, kad tradiciniai veiksniai, tai amžius, svoris, rūkymas, alkoholis ar fizinis aktyvumas yra svarbūs, bet dažnai pernelyg grubūs, kai kalbama apie individualią ateitį. Kraujyje cirkuliuojantys baltymai, priešingai, atspindi tai, kas šiuo metu vyksta organizme, tarsi realaus laiko „nuotrauka“. 

Vieni baltymai gali rodyti lėtinius procesus, tokius kaip menkas uždegimas, audinių irimas ar subtilus organų stresas. Kiti baltymai gali būti susiję su širdies, kraujagyslių ar imuninės sistemos rizikomis, kurios dar nepasireiškė simptomais. 

Tyrimas leidžia manyti, kad mirtingumo rizika iš dalies „užkoduota“ baltymų lygiuose, net jei žmogus šiuo metu jaučiasi sveikas. Tačiau pabrėžiama, kad tai nėra „mirties data“, o tik didesnės ar mažesnės rizikos tikimybė, lyginant su kitais žmonėmis.

Ką tai galėtų reikšti praktikoje ir kokios ribos išlieka?

Mokslininkai pabrėžia, kad prognozės galia vis dar yra kukli, tai geriau nei atsitiktinumas, bet toli gražu ne tobula. Baltymų panelės negali būti traktuojamos kaip galutinis verdiktas, o veikiau kaip perspėjimas, kuris galėtų paskatinti ankstesnę prevenciją. 

Pavyzdžiui, šeimos gydytojas galėtų rekomenduoti dažnesnius patikrinimus ar anksčiau atlikti širdies ir kraujagyslių patikrą, jei profilis kelia įtarimų. Taip pat pabrėžiama, kad tyrimas kalba apie sąsajas, o ne priežastis: baltymai nebūtinai sukelia riziką, jie gali būti tik nematomų procesų žymenys. Be to, „mirtis nuo bet kokios priežasties“ yra labai platus rodiklis, nes skirtingos ligos turi skirtingus biologinius kelius. 

Todėl prieš pritaikant tokius testus kasdienėje praktikoje reikėtų didelių patvirtinamųjų tyrimų įvairiose populiacijose, o rezultatus vis tiek tektų vertinti kartu su žmogaus istorija, gyvenimo būdu ir simptomais.