Raupsai grįžo į Europą: užfiksuotas pirmas atvejis per 44 metus, masažo salonas uždarytas

Rumunijoje tai pirmas patvirtintas atvejis nuo 1981 metų, todėl žinia greitai sulaukė dėmesio. Abi užsikrėtusios moterys yra jaunesnės nei trisdešimties metų ir kilusios iš vienos Azijos regiono šalies. Tokios pačios kilmės yra ir kiti stebimi asmenys, susiję su ta pačia darbo vieta.

Po diagnozės masažo salonas buvo nedelsiant uždarytas, o institucijos ėmėsi rizikos mažinimo veiksmų. Sveikatos ministras ramino, kad klientams didelio pavojaus nėra, nes užsikrėtimas paprastai siejamas su ilgalaikiu kontaktu. Vis dėlto situacija paskatino iš naujo paaiškinti, kas yra raupsai ir kaip jie pasireiškia.

Kas įvyko Rumunijoje?

Nustatyta, kad pirmasis atvejis diagnozuotas jaunai moteriai iš Azijos, dirbusiai masažo salone. Vėliau, gavus detalesnius tyrimų rezultatus, raupsai patvirtinti dar vienai darbuotojai. Dvi kitos moterys buvo stebimos ligoninėje, kol aiškėjo jų būklė.

Ministerija nurodė, kad buvo organizuotos dezinfekcijos priemonės, patikrintos darbuotojų asmeninių daiktų laikymo vietos ir sustiprintos higienos procedūros. Taip pat planuoti darbuotojų sveikatos patikrinimai ir išplėsti epidemiologiniai tyrimai. Pabrėžta, kad bendra rizika visuomenei vertinama kaip nedidelė.

Kas yra raupsai ir kaip plinta?

Raupsai yra bakterijų sukeliama infekcinė liga, dar vadinama Hanseno liga. Kasmet pasaulyje fiksuojama apie 170 tūkst. naujų atvejų, o dažniausiai liga pasitaiko Afrikoje, Indijoje, Indonezijoje ir Brazilijoje. Europoje pavieniai atvejai siejami su migracija ir judėjimu tarp regionų.

Liga gali plisti lašeliniu keliu, tačiau paprasto atsitiktinio kontakto dažniausiai neužtenka. Tam, kad įvyktų užsikrėtimas, paprastai reikia ilgalaikės ekspozicijos. Inkubacinis laikotarpis taip pat ilgas ir gali siekti maždaug dvejus metus.

Pagrindiniai simptomai

Raupsai dažniausiai siejami su odos pakitimais, kurie gali priminti dėmes ar žaizdeles. Minimos išblyškusios arba rausvai rusvos dėmės, kurios neretai būna nejautrios prisilietimui, temperatūrai ar skausmui. Taip pat gali atsirasti mazgeliai, odos sausumas, pleiskanojimas ir plaukų bei antakių retėjimas.

Be odos požymių pasireiškia ir neurologiniai simptomai, nes liga pažeidžia periferinius nervus. Gali mažėti jutimai rankose ir kojose, silpnėti raumenys, atsirasti deformacijų, taip pat sustorėti ir skaudėti nervai. Tekste dar minimi akių uždegimai ir bendresni požymiai, panašūs į infekciją, tokie kaip silpnumas ar kvėpavimo sutrikimai.

Kaip diagnozuojama ir gydoma?

Diagnozei patvirtinti gali būti imamas nosies tepinėlis arba pakitusios odos mėginys, kad būtų nustatyta bakterija. Taip pat nurodoma, kad gali būti naudojami molekuliniai testai. Ankstyvas nustatymas yra svarbus, nes jis leidžia sustabdyti ligos progresavimą ir sumažinti sunkių komplikacijų riziką.

Gydymas aprašomas kaip kelių vaistų derinys, įskaitant dapsoną, rifampiciną ir klofaziminą, o kai kuriais atvejais taikomi ir gliukokortikosteroidai. Terapija gali trukti apie pusę metų, o po jos rekomenduojama ilgalaikė gydytojų priežiūra net iki dešimties metų. Tekste pabrėžiama, kad raupsai sukelia ne tik fizinių iššūkių, bet ir socialinę stigmatizaciją dėl matomų odos pokyčių.