Prisijunkite
Šizofrenija dažnai apipinta klaidingais įsitikinimais ir stereotipais, kurie ilgainiui tapo visuomenėje įsitvirtinusiais mitais. Šis psichikos sutrikimas vaizduojamas kaip kažkas bauginančio ir nevaldomo, o sergantysis – tarsi pavojingas keistuolis, nuo kurio geriau laikytis atokiau. Tačiau tokia nuomonė ne tik neteisinga, bet ir žalinga. Ji atima galimybę iš tikrųjų suprasti ligą, uždaro sergančiuosius į tylos burbulą ir dar labiau apsunkina jų kasdienybę.
Iš tiesų šizofrenija – tai sudėtinga, lėtinė liga, kuri paveikia mąstymą, emocijas ir realybės suvokimą. Ji neturi nieko bendro su vadinamąja „dviguba asmenybe“, kaip daugelis vis dar klaidingai mano. Daugeliu atvejų pirmieji simptomai pasireiškia nepastebimai: nerimas, nuotaikų svyravimai, užsisklendimas ar miego sutrikimai. Jei laiku suteikiama pagalba, žmogus gali gyventi pilnavertį gyvenimą, o tinkamas gydymas ženkliai sumažina simptomų sunkumą.
Svarbiausia suprasti, kad šizofrenija – tai ne nuosprendis ir ne gėda. Daugelis sergančiųjų, turėdami artimųjų palaikymą, prieigą prie vaistų bei psichologinės pagalbos, sugeba išlaikyti darbą, santykius ir siekti savo tikslų. Tai nėra liga, kuri atima žmogaus esmę – veikiau tai iššūkis, kurį įmanoma valdyti. Atvira kalba apie šizofreniją gali ne tik padėti tiems, kurie serga, bet ir keisti mūsų visų požiūrį į psichinę sveikatą.
Daugelis vis dar mano, kad šizofrenija – tai tarsi dvi asmenybės viename žmoguje. Tai netiesa. Šizofrenija pasireiškia haliucinacijomis, kliedesiais, sutrikusia logika ir emocinėmis problemomis, bet ne „susidvejinusia“ asmenybe.
„Žmonės dažnai painioja šizofreniją su disociaciniu asmenybės sutrikimu. Tačiau tai visiškai skirtingos būsenos, turinčios skirtingas priežastis ir gydymo būdus“, – paaiškina psichiatras.
Kodėl žmonės suserga šizofrenija? Mokslininkai dar neturi aiškaus atsakymo. Manoma, kad ligą lemia genetika, aplinkos veiksniai ir smegenų biochemijos pokyčiai.
Tačiau viena aišku – stresas ir narkotinės medžiagos gali išprovokuoti ligos simptomus. Ypač pavojingas kanapių vartojimas paauglystėje, nes jis didina riziką susirgti.
Filmai ir serialai dažnai vaizduoja sergančius šizofrenija kaip pavojingus nusikaltėlius. Tai klaidinga. Dauguma žmonių, turinčių šią diagnozę, nėra agresyvūs.
Tiesa, be tinkamo gydymo kai kurie gali elgtis neprognozuojamai, tačiau tinkama terapija ir vaistai padeda gyventi visavertį gyvenimą.
Daugeliui atrodo, kad ši liga užklumpa iš karto, bet dažniausiai ji vystosi palaipsniui. Iš pradžių gali pasireikšti nuotaikos pokyčiai, susvetimėjimas, nerimas ar miego sutrikimai. Tik vėliau atsiranda stipresni psichozės simptomai.
Svarbu kuo anksčiau pastebėti pirmuosius ženklus, nes ankstyva pagalba gali pagerinti ligos eigą ir sumažinti simptomų sunkumą.
Deja, šizofrenija yra lėtinė liga. Tačiau su tinkama pagalba dauguma pacientų gali gyventi normalų gyvenimą. Gydymas apima vaistus, psichoterapiją, gyvenimo būdo keitimą ir artimųjų palaikymą.
Svarbu atminti, kad šizofrenija – ne nuosprendis. Žmonės su šia diagnoze gali mokytis, dirbti, kurti šeimas ir siekti savo tikslų.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti