Prisijunkite
Prisijunkite
Mitybos tendencijos keičiasi dažniau nei drabužių kolekcijos. Vieną dieną visi geria žaliuosius kokteilius, kitą – atsisako glitimo, net jei joks gydytojas to nerekomendavo. Kuo madingesnis patiekalas, tuo daugiau apie jį kalbama, bet ar jis tikrai geresnis?
Tiesa ta, kad dalis populiarių maisto įpročių skamba sveikai tik tol, kol nepasidomi giliau. Virškinimo sistema nėra mados auklė – ji reaguoja į realius dalykus, o ne tai, kas sulaukia daugiausia patiktukų socialiniuose tinkluose. Ir dažnai būna taip, kad tai, ką valgytojas laiko švariu pasirinkimu, skrandžiui tampa kasdieniu išbandymu.
Žinoma, kiekvienas organizmas – individualus. Bet kai tie patys simptomai pasikartoja šimtams žmonių po detokso ar „be glitimo – be kaltės“ mitybos, verta sustoti ir pasitikrinti, ar tikrai ta tendencija padeda, ar vis dėlto trukdo?
Žalios daržovės – ne visada lengvos
Iš pirmo žvilgsnio, kas gali būti sveikiau nei dubuo žalių lapų su pora skiltelių avokado? Deja, kai kuriems žmonėms žalios daržovės tampa virškinimo sistema išbandymu, ypač jei jos vartojamos dideliais kiekiais, neapdorotos, su rupiomis skaidulomis.
Žalios daržovės turi daug ląstelienos – tai gerai. Bet jei virškinimas lėtas, žarnynas jautresnis, ar tiesiog žmogus į tai perėjo staiga, tai toks pokytis gali sukelti pilvo pūtimą, spazmus, net skausmą. Ypač jei kartu vartojama ir daugiau šaltų gėrimų ar citrusinių vaisių.
Virškinimui lengviau, kai dalį daržovių šiek tiek apdorojame: šiltu vandeniu nuplautas špinatas, garuose trumpai pavirtas brokolis ar vos apkepinta cukinija tampa draugiškesni žarnynui. Sveikata nėra, kad žalia lygi sveika. Kartais mažiau žaliavos – daugiau naudos.
Mados be glitimo: kai nėra priežasties, o pasekmės lieka
Maisto industrija puikiai išnaudojo glitimo baimę. Be glitimo išties skamba švariai, sveikai, tarsi tai būtų garantas, kad viskas bus gerai. Bet tiems, kurie neturi jautrumo ar celiakijos, atsisakymas glitimo dažnai neturi jokio realaus poreikio. O organizmas nėra kvailas. Jis ilgainiui pradeda ieškoti, kur dingo įprasti fermentai, baltymai.
Be glitimo gaminami produktai neretai turi daugiau krakmolo, daugiau stabilizatorių, mažiau skaidulų. Jie sunkiau virškinami, nes trūksta struktūros. O skrandžiui svarbu, kad maistas būtų aiškus – jam nesvarbu, kaip tai atrodo nuotraukoje.
Tad jei nėra medicininės indikacijos – tokia dieta dažnai sukelia daugiau netoleravimo nei padeda. Kai kurie žmonės net ima justi pilvo tempimą, vidurių užkietėjimą ar sunkumo jausmą ir nežino, kad tai susiję būtent su tuo švariu kepiniu be glitimo.
Per daug riešutų ir sėklų – ne tik kalorijos, bet ir krūvis
Riešutai ir sėklos yra sveika, naudinga, bet tik tada, kai vartojama saikingai. O šiandien, kai kiekvienas pusryčių dubenėlis pilnas čija, linų, migdolų ir dar visko super, skrandžiui tai gali tapti tikru darbu.
Per didelis kiekis riešutų ar sėklų reiškia sunkų, riebų, ilgai virškinamą maistą. Kartu su vaisiais ar pienu tai sukuria sprogstamąjį efektą žarnyne. Ypač tiems, kurių virškinimas jautresnis, tokie sveiki pusryčiai tampa priežastimi visai dienai jaustis prastai.
Jei po sveikuoliškų užkandžių atsiranda sunkumas, pilvo pūtimas ar net pykinimas – tai ženklas, kad reikia mažinti kiekį. Riešutai ne desertai, o labai koncentruotas maistas. O virškinimo sistema nėra švediškas stalas – ji mėgsta aiškumą.
Detoksas – gražus žodis, bet skrandžiui tai nėra atostogos
Detoksikuojančios sultys, sulčių dienos ar vienos rūšies dieta skamba kaip atokvėpis kūnui. Bet skrandžiui tai dažnai tiesiog šokas. Pirmiausia dėl to, kad skystas maistas neturi struktūros, o tai reiškia, kad nėra ko virškinti. Skrandis bando, bet jam trūksta signalo, ką daryti.
Antra – didelis kiekis vaisių rūgščių gali dirginti gleivinę. Trečia, kai nėra pakankamai baltymų ar riebalų, sutrinka virškinimo fermentų veikla. Kūnas pradeda naudoti atsargas, o tai dažnai sukelia silpnumą, galvos svaigimą ir dar didesnį alkio jausmą po visko.
Po tokių detoksų dažnas žmogus valgo dvigubai daugiau nei įprastai ir tai vėl sukelia apkrovą. Skrandis nėra šiukšlių dėžė, bet ir ne filtras, nes jam reikia pastovumo, ne ekstremalių pokyčių.
Sveikatingumas turi prasidėti nuo realybės
Kai kalbame apie sveiką mitybą, svarbiausia nėra atsisakymai, o supratimas. Virškinimas – tai ne mada. Tai ilgalaikis procesas, kurio nesudominsi iššūkiais ar maisto nuotraukomis. Jis nori paprasto, struktūruoto, laiku pateikto ir tinkamai parinkto maisto.
Kiekviena madinga kryptis gali būti naudinga, jei ji dera su žmogaus kūnu. Bet jei po kiekvieno super pusryčio jautiesi kaip po bulvių balių, gal problema ne maiste, o tame, kad mityba tapo spektakliu, o ne poreikiu.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti