Pavojus, kurio nejaučiame: tylusis žudikas kraujagyslėse vis dažniau užpuola net ir jaunus žmones

Naujausiose Europos kardiologų draugijos (ESC) cholesterolio valdymo gairėse pabrėžiama, kad cholesterolio kontrolė yra vienas svarbiausių veiksnių, galinčių sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų – pagrindinės mirties priežasties Lietuvoje – riziką.

Norint suprasti, kodėl cholesterolio kiekis toks reikšmingas, pirmiausia verta žinoti, kad cholesterolis – natūrali, organizmui būtina medžiaga. Jis reikalingas hormonų, vitamino D, tulžies rūgščių gamybai, dalyvauja ląstelių membranų struktūroje.

Kraujyje cholesterolis cirkuliuoja prisijungęs prie baltymų, vadinamų lipoproteinais. Didelio tankio lipoproteinai (DTL) padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujagyslių ir todėl dažnai vadinami „geruoju“ cholesteroliu.

Mažo tankio lipoproteinai (MTL) perneša cholesterolį iš kepenų į audinius. Kai jo būna per daug, cholesterolis ima kauptis kraujagyslių sienelėse ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Būtent MTL, arba „blogasis“ cholesterolis, laikomas pagrindiniu rizikos veiksniu – naujausiuose 2025 m. ESC gairių atnaujinimuose pabrėžiama, kad jo padidėjimas tiesiogiai susijęs su širdies ligomis.

Kodėl padidėjęs cholesterolis dažniausiai lieka nepastebėtas?

Didžiausia problema ta, kad cholesterolio kiekio padidėjimas nejuntamas: neatsiranda skausmo, nuovargio ar kitų akivaizdžių požymių, kurie verstų sunerimti. Kartais gali susiformuoti matomos riebalų sankaupos aplink akis ar odoje, tačiau tai – veikiau išimtis nei taisyklė.

Dėl šios priežasties vienintelis patikimas būdas sužinoti, ar cholesterolio kiekis normalus, yra kraujo tyrimas. Lipidų profilio tyrimas (lipidograma) leidžia įvertinti bendrą cholesterolio kiekį, DTL, MTL bei trigliceridus – kitas riebalines medžiagas, taip pat prisidedančias prie širdies ligų išsivystymo.

Tokį tyrimą rekomenduojama atlikti profilaktiškai, ypač jei šeimoje yra buvę ankstyvų širdies ligų atvejų, jei turite antsvorio ar nutukimą, vargina padidėjęs kraujospūdis arba sergate cukriniu diabetu.

Kas iš tikrųjų didina cholesterolio kiekį?

Kalbant apie cholesterolį dažnai kaltinamas riebus maistas, tačiau jo kiekiui įtakos turi ir daugybė kitų veiksnių.

ESC rekomendacijose pabrėžiama, kad didelę reikšmę turi genetika – kai kuriems žmonėms cholesterolis padidėja dėl paveldėtų medžiagų apykaitos ypatumų, net jei jų mityba pakankamai sveika.

Padidėjusio cholesterolio rizika taip pat didesnė tiems, kurie mažai juda, rūko, turi hormonų disbalansą ar serga skydliaukės, kepenų, inkstų ligomis. Tai reiškia, kad net ir jaunas, normalaus kūno svorio žmogus gali turėti reikšmingai padidėjusį „blogojo“ cholesterolio kiekį to nejausdamas. Dėl šios priežasties gairėse akcentuojama reguliaraus profilaktinio tikrinimosi svarba, nepriklausomai nuo to, ar žmogus jaučia kokių nors nusiskundimų.

Ką daryti, kad cholesterolis netaptų problema?

Jei cholesterolio lygis padidėjęs arba norite užkirsti kelią jo didėjimui, pirmiausia verta pradėti nuo gyvenimo būdo. ESC rekomenduoja peržiūrėti mitybą: mažinti sočiųjų riebalų (jų gausu riebioje mėsoje, svieste, palmių aliejuje) ir dažniau rinktis nesočiuosius riebalus – alyvuogių aliejų, riešutus, sėklas, riebią žuvį. Svarbu didinti ir skaidulinių medžiagų kiekį maiste: valgyti daugiau pilno grūdo produktų, daržovių, vaisių.

Ne mažiau reikšmingas ir fizinis aktyvumas – net ir kasdienis, bet reguliarus vaikščiojimas gali pagerinti cholesterolio pusiausvyrą. Tyrimai rodo, kad 5–10 % kūno masės sumažėjimas gali reikšmingai pagerinti lipidų profilį ir sumažinti širdies ligų riziką.

Jei vien mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčių nepakanka, gydytojas gali skirti vaistus – dažniausiai tai statinai, kurie mažina MTL cholesterolio kiekį kraujyje. Tačiau net ir pradėjus gydymą vaistais, jis turi būti derinamas su sveikesne mityba ir aktyvesniu gyvenimo būdu. Vien tik vaistai problemos neišsprendžia, jei išlieka kiti nekontroliuojami rizikos veiksniai.