Pokyčiai poliklinikose: šeimos gydytojai galės atlikti kur kas daugiau tyrimų, ką tai reiškia pacientams?

Šeimos gydytojai galės skirti ir atlikti daugiau laboratorinių bei greitųjų tyrimų, todėl pacientai greičiau gaus pagalbą, o diagnostikos procesas taps patogesnis ir trumpesnis.

„Šie pokyčiai pirmiausia naudingi pacientams – daugiau reikalingų tyrimų bus atliekama ten, kur žmogus kreipiasi pirmiausia, pas savo šeimos gydytoją. Tai reiškia greitesnę diagnozę, laiku pradedamą gydymą ir mažiau nereikalingų siuntimų pas specialistus“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Tyrimų plėtra šeimos gydytojams ne tik suteiks galimybę greičiau nustatyti pacientų negalavimų priežastis ir pradėti gydymą, sumažins būtinybę kreiptis į gydytojus specialistus ar vykti gydytis į ligoninę, bet ir leis racionaliau naudoti sveikatos sistemos finansinius išteklius.

Tyrimai, kuriuos galės skirti šeimos gydytojo komanda

Į šeimos gydytojo komandos atliekamų tyrimų sąrašą įtraukti tiek dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų, tiek lėtinių būklių diagnostikai svarbūs tyrimai:

• Vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimai, padedantys nustatyti mažakraujystės priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.
• Vitamino D tyrimas, svarbus osteoporoze sergantiems ir dėl jos gydomiems pacientams, siekiant užtikrinti gydymo saugumą.
• Skydliaukės funkcijos tyrimai (laisvo tiroksino, ATPO), atliekami skydliaukės funkcijai įvertinti ir svarbūs skydliaukės ligų diagnostikai.
• Helicobacter pylori antigeno testas, padedantis greičiau išsiaiškinti virškinamojo trakto nusiskundimų priežastis.
• Greitieji rota, adeno ir noro virusų testai, padedantys nustatyti ūmių virškinamojo trakto sutrikimų priežastį vaikams ir paskirti tinkamą gydymą.
• Mikrobiologiniai pasėliai iš išmatų, žaizdų, gerklės, nosiaryklės, ausų išskyrų, leidžiantys tiksliai nustatyti infekcijas ir parinkti tinkamiausią gydymą.

Šeimos gydytojai galės plačiau taikyti ir natriuretinio peptido tyrimą. Anksčiau jis buvo skiriamas tik įtariant širdies nepakankamumą, o dabar šį tyrimą bus galima atlikti ir jau sergantiems šia liga pacientams. Tai leis gydytojams nuosekliau stebėti ligos eigą ir kontroliuoti paskirtą gydymą.

„Dėl platesnių diagnostikos galimybių pacientai greičiau sulauks aiškaus atsakymo dėl savo sveikatos būklės, o gydymo procesas taps nuoseklesnis. Tai ypač svarbu lėtinių ligų kontrolei, kai reguliarus stebėjimas ir savalaikiai sprendimai lemia geresnę paciento savijautą ir mažina komplikacijų riziką“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vedėja Žydrūnė Baigienė.

Tyrimų plėtra skubiosios pagalbos kabinetuose

Nuo kitų metų plečiamas ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetuose atliekamų tyrimų sąrašas. Žmonės, kurie dėl staiga pablogėjusios sveikatos kreipiasi poilsio ar švenčių dienomis, galės būti ištirti greičiau.

Šių kabinetų gydytojai galės skirti daugiau tyrimų, padedančių nustatyti įvairių ūmių infekcijų priežastis ir paskirti tinkamą gydymą – pavyzdžiui, greituosius rota, adeno ar noro virusų testus, taip pat mikrobiologinius pasėlius.

Preliminariais Valstybinės ligonių kasos skaičiavimais, visiems naujiems tyrimams ir tiems, kurių skyrimo sąlygos praplečiamos, per metus prireiks daugiau kaip 7 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.