Šokiruojantis atradimas: paprastas kraujo tyrimas gali atskleisti ankstyvius Parkinsono ženklus

Mokslininkai jau anksčiau buvo nustatę, kad ląstelių gebėjimas taisyti pažeistą DNR ir prisitaikyti prie streso yra susijęs su Parkinsono liga. Šiame tyrime tyrėjams pavyko identifikuoti kraujo biomarkerius, atspindinčius šiuos mechanizmus žmonių, turinčių ankstyvąją Parkinsono ligos stadiją, kraujyje. Ši stadija gali trukti iki 20 metų, kol pasireiškia pagrindiniai, lengviau atpažįstami simptomai.

Pasak tyrėjų iš Čalmerso technologijos universiteto Švedijoje ir Oslo universiteto Norvegijoje, gauti rezultatai gali padėti kurti naujus metodus ligai nustatyti gerokai anksčiau. Tai atvertų galimybių ne tik laiku diagnozuoti Parkinsono ligą, bet galbūt ir užkirsti kelią jos progresavimui.

„Mes išryškinome biomarkerius, kurie, tikėtina, atspindi ankstyvuosius ligos biologinius procesus, ir parodėme, kad juos galima išmatuoti kraujyje“, – aiškina Oslo universiteto biostatistikė Annikka Polster. „Tai atveria kelią plačiam patikrinimui atliekant kraujo tyrimus – tai ekonomiškas ir lengvai prieinamas metodas.“

Progresuojant Parkinsono ligai, žūsta dopaminą gaminantys neuronai, dėl to blogėja judesių kontrolė, mąstymo ir atminties funkcijos. Pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad šiuos pažeidimus gali lemti sumažėjęs ląstelių atsparumas ir sutrikęs DNR palaikymas.

Per trejus metus tyrėjai stebėjo genų raišką kraujo mėginiuose trijose žmonių grupėse: 188 sveikų kontrolinių dalyvių, 393 asmenų, sergančių išsivysčiusia Parkinsono liga, ir 58 žmonių, turinčių prodrominę Parkinsono stadiją – kai liga jau prasidėjusi smegenyse, bet dar nepasireiškia tipiškais motoriniais simptomais.

Lygindami šių trijų grupių kraujo mėginius, mokslininkai nustatė, kad genų, susijusių su DNR taisymu ir ląstelių atsako į stresą mechanizmais, raiškos skirtumai ir jų poveikis kraujo ląstelėms leidžia gana tiksliai atskirti sveikus asmenis nuo žmonių su prodromine Parkinsono ligos stadija. Kai kuriais atvejais tikslumas siekė iki 91 procento.

Įdomu tai, kad ląstelių streso žymenų kraujyje nepastebėta tų asmenų, kurie jau sirgo pilnai išsivysčiusia Parkinsono liga, mėginiuose. Tai leidžia manyti, kad ligos pradžioje ląstelėse tarsi įsijungia „pavojaus būsena“, kuri vėlesnėse stadijose jau nebepastebima, nes liga įgauna viršų.

„Tai reiškia, kad radome svarbų galimybės langą, per kurį ligą galima aptikti dar prieš pasireiškiant motoriniams simptomams, kuriuos sukelia nervinių ląstelių pažeidimai smegenyse“, – pabrėžia Polster. „Faktas, kad šie raštai pasireiškia tik ankstyvojoje stadijoje ir nebėra aktyvūs ligai progresavus, skatina sutelkti dėmesį į šiuos mechanizmus ieškant būsimų gydymo būdų.“

Šiuo metu, kai išryškėja klasikiniai Parkinsono ligos simptomai – judesių sulėtėjimas, drebėjimas, pusiausvyros sutrikimai – nemaža dalis smegenų jau būna negrįžtamai pažeista. Ankstyvi tyrimai leistų taikyti gydymą ir pagalbą gerokai anksčiau, kol žala dar nėra tokia didelė.

Tyrėjų skaičiavimais, maždaug per penkerius metus panašus kraujo tyrimas galėtų tapti praktikoje taikomu diagnostikos įrankiu. Palyginti su smegenų vaizdinimo tyrimais ir kitomis Parkinsono ligos nustatymo priemonėmis, kraujo mėginio paėmimas yra paprastas, greitas ir mažiau sudėtingas procesas. Be to, tai nėra vienintelis kuriamas kraujo testas, skirtas ankstyvam Parkinsono ligos nustatymui.

Šiuo metu Parkinsono liga pasaulyje serga daugiau kaip 10 milijonų žmonių, o veiksmingo išgydymo būdo dar neturime. Didžiausia viltis pakeisti šią situaciją – gebėjimas ligą aptikti gerokai anksčiau, nei ji padaro didelę žalą smegenims.

„Kai pasireiškia motoriniai Parkinsono ligos simptomai, dažnai jau būna pažeista arba žuvę 50–80 procentų atitinkamų smegenų ląstelių“, – paaiškina Čalmerso technologijos universiteto sistemų biologas Danish Anwer. „Šis tyrimas yra svarbus žingsnis siekiant palengvinti ankstyvą ligos atpažinimą ir sulėtinti jos progresavimą, kol dar nėra padaryta tokia didelė žala.“