Prisijunkite
Kai kalbama apie šiuolaikinį karą, dažnai akys krypsta į dronus, dirbtinį intelektą ar kosmoso technologijas. Tačiau pastarosiomis savaitėmis pasaulio dėmesį prikaustė visai kas kita – Jungtinių Valstijų sprendimas atskleisti dalį informacijos apie naujausią hipergarsinę raketą „Dark Eagle“. Tai ne tik dar viena ginklų sistemos prezentacija. Tai signalas, kad karinės galios balansas gali keistis greičiau, nei daugelis spėjo pasiruošti. Ir, sprendžiant pagal atskleistus faktus, Rusija šiame scenarijuje lieka be patikimo atsako.
Ilgojo nuotolio hipergarsinis ginklas LRHW, dar vadinamas „Dark Eagle“, iš esmės keičia požiūrį į raketų efektyvumą. Skirtingai nei tradicinės raketos, kurios remiasi milžiniška sprogstamąja galia, ši sistema pirmiausia pasikliauja greičiu ir kinetine energija. JAV kariuomenės pateikti duomenys rodo, kad raketos kovinė galvutė turi apie 13,6 kilogramo sprogstamosios medžiagos. Palyginimui, standartinis 155 mm artilerijos sviedinys turi maždaug 6,86 kilogramo sprogmens, tad „Dark Eagle“ šiuo aspektu prilygsta dviem tokiems sviediniams.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kuklu, ypač lyginant su tradicinėmis tolimojo nuotolio raketomis. Tačiau hipergarsinių ginklų logika visiškai kitokia. Manoma, kad bendra „Dark Eagle“ kovinės galvutės masė siekia apie 50–60 kilogramų, o smūgio efektą lemia ne sprogimas, o milžiniškas greitis. Tokia kombinacija leidžia itin tiksliai naikinti aukštos vertės taikinius – oro gynybos sistemas, radarus, vadavietes ir kritinę infrastruktūrą.
„Dark Eagle“ konstrukcija sudaryta iš dviejų pagrindinių dalių. Pirmojoje stadijoje naudojamas kietojo kuro raketinis greitintuvas, kuris iškelia ginklą į reikiamą trajektoriją. Antroji stadija – tai universalus hipergarsinis sklendžiantis blokas C-HGB, galintis manevruoti skrydžio metu. Oficialiai skelbiama, kad pati raketa pasiekia apie 6 100 km/h greitį, o sklendžianti dalis prieš smūgį gali įsibėgėti iki maždaug 8 600 km/h, tai yra apie Mach 7.
Tokie skaičiai turi esminę reikšmę. Rusijos oro gynybos sistemos S-400 „Triumf“ ir naujesnės S-500 „Prometej“ buvo projektuotos perimti taikinius, kurių greitis siekia iki maždaug 6 100 km/h. Kitaip tariant, jos teoriškai pajėgios kovoti su ankstesnės kartos hipergarsinėmis grėsmėmis, bet ne su naujausiais amerikietiškais sprendimais. Dar svarbiau tai, kad Rusijos sistemos sunkiai susidoroja su taikiniais, kurie ne tik skrieja itin greitai, bet ir aktyviai manevruoja. Būtent ši savybė paverčia „Dark Eagle“ praktiškai neperimamu ginklu.
JAV kariuomenė neapsiriboja teorija ar bandymais poligonuose. Planuojama, kad pirmoji pilnai parengta „Dark Eagle“ baterija bus visiškai sukomplektuota jau šiais metais. Ji dislokuota Jungtinėje bazėje Lewis–McChord Vašingtono valstijoje ir sudaryta iš keturių mobilių paleidimo įrenginių, kurių kiekvienas gali gabenti po dvi raketas, bei atskiros valdymo mašinos. Sistema jau dalyvavo didelio masto pratybose, tokiose kaip „Bamboo Eagle“ ir „Talisman Sabre“, pastarosios vyko net už JAV ribų – Australijoje.
Dar didesnį atgarsį sukėlė pareiškimai apie planuojamą dislokavimą užsienyje. JAV kariuomenės atstovai nurodė, kad jau 2026 metų pradžioje „Dark Eagle“ gali būti perkelta į Japoniją ir Vokietiją. Pastarasis variantas ypač jautrus Maskvai, nes iš Vokietijos paleistos hipergarsinės raketos galėtų per itin trumpą laiką pasiekti strategiškai svarbius taikinius Rusijos gilumoje, įskaitant ir Maskvos regioną.
Šiuolaikinėje karo doktrinoje oro gynyba laikoma vienu svarbiausių atgrasymo elementų. Tačiau „Dark Eagle“ atveju šis skydas tiesiog nebeveikia. S-400 ir S-500 kompleksai, kurių vieno kūrimas ir diegimas gali kainuoti iki milijardo dolerių, negali patikimai aptikti, sekti ir perimti tokio greičio bei manevringumo taikinių. Be to, skelbiama, kad Rusija šiuo metu turi tik kelias pilnai veikiančias S-500 sistemas, o tai dar labiau sumažina jos gynybinius pajėgumus.
Pentagonas taip pat pabrėžia „Dark Eagle“ mobilumą. Raketos gali būti paleidžiamos ne tik iš sausumos mobilių platformų, bet ir iš paviršinių laivų ar povandeninių laivų. Tai reiškia, kad potencialus priešininkas niekada negali būti tikras, iš kur smūgis bus suduotas. Tokia nežinomybė veikia ne tik karinį planavimą, bet ir politinius sprendimus.
„Dark Eagle“ nėra skirtas masinei destrukcijai ar miestų naikinimui. Tai preciziškas, greitas ir psichologiškai itin paveikus ginklas. Vien jo buvimas Europoje gali tapti rimtu stabdžiu bet kokioms agresyvioms Kremliaus ambicijoms NATO atžvilgiu. Supratimas, kad per kelias minutes gali būti sunaikinti strateginiai kariniai objektai, vadavietės ar net branduolinės infrastruktūros elementai, iš esmės keičia rizikos skaičiavimus.
Nors Rusija tebėra branduolinė valstybė, hipergarsinių ginklų era rodo, kad nebranduolinės priemonės taip pat gali turėti lemiamą poveikį. „Dark Eagle“ simbolizuoja naują atgrasymo lygmenį, kuriame greitis, tikslumas ir technologinis pranašumas tampa svarbesni už vien tik sprogstamąją galią. Ir būtent čia Maskva, bent jau kol kas, atrodo esanti žingsniu ar net keliais už nugaros.
Rūta
Žurnalistė
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.