Kinija pakėlė į orą įspūdingąją dronų motiną: demonstruoja visiškai naują karo aviacijos erą

„Jetank“ apibūdinamas kaip šešiolikos tonų milžinas, kurį Kinija pristato kaip oro UAV nešėją. Tai nėra vien parodinis prototipas, o funkcinė sistema, kuri, kūrėjų teigimu, turi atverti naują etapą didelių bepiločių srityje. Pirmasis skrydis tapo aiškiu signalu apie projekto rimtumą.

Svarbiausia šio sprendimo idėja yra viena platforma ir daug mažesnių vienetų vienu metu. Toks modelis vilioja kariškius dėl masto, greičio ir galimybės kurti sudėtingas operacijas. Kartu ši technologija pristatoma ir kaip ateities įrankis civilinėms užduotims.

Modulinė konstrukcija ir didelės galimybės

„Jetank“ išsiskiria dydžiu ir moduliniu sprendimu, leidžiančiu greitai keisti paskirtį. Aparato ilgis siekia 16,35 metro, o sparnų dydis yra apie 25 metrus. Tačiau svarbiausias privalumas yra ne vien matmenys, o lankstumas, kuris suteikia operacinį pranašumą.

Kinijos aviacijos pramonės korporacijos „AVIC„“ inžinieriai pasirinko moduliškumą, kad platforma galėtų per trumpą laiką pereiti prie kitos užduoties. Teigiama, jog per maždaug dvi valandas ji gali būti perprogramuota ir pritaikyta kitai misijai. Tas pats fiuzeliažas gali tapti transporto, smogiamąja arba elektroninės kovos platforma.

Po sparnais numatyti aštuoni tvirtinimo taškai, kuriuose gali būti nešami įvairūs ginklai. Minimos valdomos sunkios bombos ir priešlaiviniai ginklai, o atvira sistemos architektūra leidžia galvoti ir apie ateities integracijas. Šešių tonų keliamoji galia ir apie 7000 kilometrų nuotolis iškelia „Jetank“ į didžiausių pasaulio bepiločių gretas.

Ulas viduje ir civilinės kryptys

Didžiausią dėmesį ir daugiausia diskusijų kelia vidinis modulis, vadinamas izomeriniu ulu. Paprastai tariant, tai uždara talpa fiuzeliaže, veikianti kaip erdvė mažesniems dronams ar klajojančiai amunicijai laikyti. Skrydžio metu iš jos galima paleisti šimtus autonominių vienetų, todėl „Jetank“ įgijo drono motinos vardą.

Kariniai komentatoriai pabrėžia, kad tokia sistema gali prilygti pilotuojamiems naikintuvams ar lengviems bombonešiams, tik be piloto rizikos. Didelė platforma, valdanti spiečių, galėtų apsunkinti oro gynybą, vykdyti plataus masto žvalgybą ir koordinuoti daugiaašius smūgius. Nors pati idėja nėra nauja, „Jetank“ją paverčia apčiuopiama praktika.

Kinijos oficiali komunikacija akcentuoja ir civilinę naudą, siejamą su vadinamąja žemo aukščio ekonomika. Tokia platforma galėtų gabenti krovinius į kalnų regionus ar salas, o nelaimių metu greitai pristatyti gelbėjimo įrangą ir ryšio priemones. Taip pat minimi geografiniai matavimai, katastrofų padarinių stebėsena, išteklių paieška, paveldo inventorizacija, pakrančių patruliavimas ir ankstyvas miškų gaisrų aptikimas.

Nors pirmasis skrydis įvardytas kaip proveržis, iki realios tarnybos dar laukia bandymai ir sertifikavimas. Vis dėlto pats faktas, kad tokia mašina sukurta ir pakilo, yra aiškus pranešimas apie strateginius Kinijos tikslus. Tikrasis poveikis rinkai ir būsimų konfliktų pobūdžiui paaiškės vėliau.