Visa tiesa apie išmaniuosius skaitiklius: tokių rezultatų nesitikėjo niekas, rėžė teisybę be jokių užuolankų

ESO Paslaugų tarnybos vadovės Agnės Domarkienės teigimu, išmanieji skaitikliai suteikia galimybę gauti duomenis apie elektros energijos suvartojimą už praėjusią parą 15 min dažnumu. Šią informaciją rasite ESO savitarnoje. Tačiau naudojant išmaniuosius kištukus ar kitą matavimo įrangą, prietaisų elektros suvartojimą galite stebėti realiuoju laiku.

Tokie išsamūs duomenys padeda gyventojams geriau suprasti savo energijos vartojimo įpročius ir nustatyti, kurie buitiniai prietaisai namuose sunaudoja per daug energijos.

„Galvodami apie energijai imlius vartotojus, dažniausiai pagrindiniais įsivaizduojame pramonės įmones. Tačiau ne tik įmonės, bet ir mes visi šioje srityje atliekame svarbų vaidmenį. Eliminavę elektros energijos švaistymo problemas namuose, galime ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. Vienas iš veiksmingų būdų tokius pokyčius užtikrinti – analizuoti elektros vartojimą sekant išmaniųjų skaitiklių duomenis.

Siekdami, kad kuo daugiau gyventojų galėtų pasinaudoti tokia galimybe, ESO iki 2026 m. planuoja įdiegti išmaniuosius skaitiklius visiems gyventojams, per metus suvartojantiems daugiau nei 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh)“, – teigia AB „Ignitis grupė“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė.

Kaunietis atliko eksperimentą namuose

Išmanųjį skaitiklį turintis Kauno gyventojas, įmonės „Teisingi energetikos sprendimai“ projektų vadovas Jurij Astafjev, nusprendė savo kailiu patikrinti, kaip tokie skaitikliai gali būti panaudoti siekiant sumažinti išlaidas elektrai namuose.

„Žmonės ne visuomet žino ir supranta, kokie namuose esantys prietaisai sunaudoja daugiausiai elektros energijos. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad, pavyzdžiui, efektyviai veikiančio šaldytuvo elektros suvartojimas yra minimalus. Tačiau, sekant išmaniosios apskaitos duomenis, galima pastebėti, kad nors šaldytuvo momentinis energijos suvartojimas yra mažas, nuolatinis jo veikimas ženkliai prisideda prie mėnesinės sąskaitos už elektrą“, – sako J. Astafjev.

Nepaisant to, kad toks buityje nepamainomas prietaisas, kaip šaldytuvas elektros energiją vartoja nuolat, anot A. Vaitulevičės, yra keli veiksmingai būdai, padedantys jos kiekį sumažinti.

„Šaldytuvai naudos mažiau energijos, jei bus pastatyti atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir šildymo prietaisų, pavyzdžiui, viryklių. Šaldytuvą reikėtų laikyti pilną maždaug iki dviejų trečdalių, nes viduje esančio maisto temperatūra padeda palaikyti reikiamą šaldytuvo temperatūrą, o tai leidžia sunaudoti mažiau elektros energijos. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į šaldytuvo durelių tarpinių švarą ir sandarumą“, – sako A. Vaitulevičė.

Iki 28 proc. mažesnė sąskaita už elektrą

Norėdamas išsiaiškinti buitinių elektros prietaisų panaudojimo galimybes, J. Astafjev atliko eksperimentą savo namuose. Stebėdamas tokių prietaisų, kaip indaplovės ir skalbimo mašinos, elektros energijos suvartojimą, pašnekovas nustatė, kiek ir kada jo atveju būtų galima sutaupyti, jei buitinius prietaisus naudotų kuomet elektros energijos tarifai yra pigesni.

J. Astafjev namuose atlikto eksperimento metu skalbimo mašina per 49 stebėjimo dienas buvo naudojama 21 kartą, o indaplovė – 44 kartus. Per šį laiką specialistui pavyko nustatyti prietaisų naudojimo įpročius ir įvertinti, kiek būtų galima sutaupyti juos pakoregavus.

„Savo namuose naudoju skalbimo mašiną, kurioje yra integruota džiovinimo funkcija. Pastebėjau, kad nors pilnas drabužių skalbimo procesas trunka apie 4 – 5 valandas, daugiausia elektros energijos sunaudojama paskutinėmis džiovinimo ciklo valandomis. Todėl, norint sutaupyti, geriausia skalbimo pradžią planuoti taip, kad daugiausia elektros energijos būtų sunaudojama tada, kai elektros kaina tinkle yra mažiausia“, – išvadomis dalinasi J. Astafjev.

Pašnekovas taip pat pažymi, kad elektros energijos tarifai dažnai būna mažiausi ne piko metu – naktį, todėl tuo metu naudojami didžiausią elektros kiekį vartojantys prietaisai leistų gerokai sumažinti sąskaitas už elektrą.

„Jei jūsų skalbimo mašina turi įmontuotą džiovinimo funkciją, tai palikę ją veikti per naktį, ir drabužius išėmę tik ryte – jiems nepakenksite. Tokiu pačiu principu galima naudoti ir indaplovę. Per dieną sukauptus indus joje plauti, kai miegate. Vadovaudamasis tokiais principais ir ne piko valandomis naudodamas skalbyklę apskaičiavau, kad sutaupyčiau 15 proc. išlaidų už elektrą, o indaplovę – net iki 28 proc.“, – pasakoja J. Astafjev.

Anot ESO ekspertės A. Domarkienės, remiantis „EuropeOn“ duomenimis, jei Danijos namų ūkių gyventojai pradėtų analizuoti atviruosius energijos vartojimo duomenis ir jais remdamiesi imtųsi veiksmų, padedančių sumažinti elektros suvartojimą, metines sąskaitas už energiją sumažintų net 5,1 mlrd. eurų.

Lietuvos gyventojai stebėti ir analizuoti energijos vartojimą namuose, sekti elektros tarifus, gali naudodamiesi tiekėjų sukurtomis ir klientams siūlomomis mobiliosiomis programėlėmis: tiek „Elektrum Lietuva, tiek „Ignitis “ „EnergySmart“, tiek ir „Enefit Lietuva“ programėlės. Sužinoti kiek elektros energijos namuose buvo suvartota praėjusią parą, savaitę ar pan., ir palyginti suvartojimą su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu galima ir ESO savitarnos svetainėje. Joje gyventojai gali matyti kas valandą atnaujinamus savo elektros energijos duomenis, juos analizuoti, palyginti su panašiais vartotojais ir rasti patarimų, kaip sumažinti energijos švaistymą.

Mažai investicijų, bet nauda didelė

Elektros energijos suvartojimui namuose, kaip teigia J. Astafjev, įtakos turi ne tik buityje naudojami prietaisai, bet ir apšvietimas.

„Norint sumažinti suvartojamos elektros energijos kiekį namuose svarbu naudoti energiją taupančias lemputes. Mano namuose apšvietimas sudaro 10 – 15 proc. visos sunaudojamos elektros energijos. Todėl perėjimas prie energiją taupančių lempučių gali gerokai sumažinti elektros išlaidas“, – teigia J. Astafjev.

Anot A. Vaitulevičės, buitiniai vartotojai gali padidinti apšvietimo efektyvumą naudodami papildomus metodus, kurie nereikalauja papildomų investicijų, tačiau duoda didelę naudą.

„Kad kuo geriau išnaudotumėte natūralią saulės šviesą, dienos metu neuždenkite langų. Taip pat nepamirškite reguliariai valyti dulkes nuo šviestuvų ir jų dalių. Vietose, kur reikia mažiau šviesos, pavyzdžiui, koridoriuje, galima naudoti mažesnio galingumo lemputės, o kiemuose ir laiptinėse vietoj paprastų lempučių – šviestuvus su judesio davikliais“, – sako A. Vaitulevičė.

Pasak specialistės, sunaudoti mažiau energijos taip pat padės nenaudojamų prietaisų atjungimas nuo elektros lizdų. Daugelis elektronikos prietaisų ir įrenginių net ir išjungti toliau naudoja nedidelį kiekį energijos – šis reiškinys vadinamas „budėjimo režimu“. Todėl nepalikdami įkroviklių, televizorių, kompiuterių ar virtuvės prietaisų įjungtų, galėsite sumažinti bendrą elektros energijos suvartojimą.

Ką išmanieji skaitikliai reiškia šiandien?

Išmaniųjų skaitiklių vaidmuo Lietuvos energetikos sistemoje tampa dar reikšmingesnis nei iki šiol. Energetikos ekspertai pabrėžia, kad tai jau nebėra vien tik patogus duomenų nuskaitymo įrankis – išmanieji skaitikliai tampa pagrindu išmanesniam, lankstesniam ir ekonomiškai naudingesniam elektros vartojimui. Augant dinaminio kainodaros modelio populiarumui, vis daugiau vartotojų galės realiai pasinaudoti valandinių tarifų privalumais ir aktyviai planuoti savo elektros suvartojimą pagal rinkos kainas.

Ateityje numatomas siekis – išmaniųjų skaitiklių integracija su išmaniaisiais namais, buitiniais prietaisais ir energijos valdymo sistemomis. Tai reiškia, kad ateityje skalbimo mašinos, indaplovės ar elektromobilių įkrovikliai galės automatiškai įsijungti tais laikotarpiais, kai elektra pigiausia, be papildomo vartotojo įsikišimo. Tokie sprendimai ypač aktualūs augant elektros kainų svyravimams ir didėjant atsinaujinančių energijos šaltinių daliai tinkle.

Be to, 2026 metai laikomi riba, kai didžioji dalis Lietuvos namų ūkių jau turės išmaniuosius skaitiklius, o tai sudarys sąlygas tikslesniam visos šalies elektros tinklo balansavimui. Tai svarbu ne tik gyventojams, bet ir pačiai energetikos sistemai – sumažėja piko apkrovos, didėja tinklo stabilumas ir efektyviau išnaudojama žalioji energija. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali reikšti mažesnį poreikį brangioms tinklo investicijoms, kurios galiausiai atsispindi ir galutinėse elektros kainose.

Ekspertai taip pat akcentuoja, kad 2026 metais išmanieji skaitikliai taps svarbia priemone siekiant nacionalinių klimato tikslų. Tikslesnis vartojimo matymas ir galimybė keisti įpročius realiu laiku skatina atsakingesnį energijos naudojimą, mažina švaistymą ir padeda kiekvienam namų ūkiui prisidėti prie CO₂ emisijų mažinimo. Tad Kauno gyventojo atliktas eksperimentas jau šiandien tampa aiškiu pavyzdžiu, kaip technologijos gali ne teoriškai, o praktiškai keisti sąskaitas ir požiūrį į energijos vartojimą ateinančiais metais.