Kinija atsisako „Nvidia“ ir „Intel“ produktų: dirbtinio intelekto lustų karas įžengė į naują ir pavojingą etapą

Dirbtinio intelekto (DI) lustams taikomos sankcijos ne tiek sustabdė Kinijos technologijų raidą kiek privertė ją kurti savo uždarą ekosistemą. Šalies viduje formuojama nauja puslaidininkių ir DI spartintuvų sistema paremta vietos gamintojais. Ji gali būti lėtesnė ir mažiau efektyvi tačiau Pekinui svarbiausia kad niekas negalėtų jos išjungti politiniu sprendimu.

Tai keičia ir globalų technologijų žemėlapį. Kinijos produktai Vakaruose tampa politiškai nepatogūs o šalies viduje amerikietiška įranga stumiama į paraštes. Valstybė signalizuoja kad nori technologinės suvereniteto net jei tai kainuos greitį ir patogumą.

Kinija uždaro duris amerikietiškiems DI lustams

Naują šios strategijos etapą atveria oficialus vyriausybinis DI įrangos tiekėjų sąrašas. Dokumentas skirtas ministerijoms valstybės įmonėms ir viešoms institucijoms. Jame tik dvi pavardės „Huawei“ ir „Cambricon“. Nėra „Nvidia“, „AMD“ ar „Intel“.

Tai aiški žinia kad viešieji pinigai turi likti šalies viduje net jei vietiniai lustai dar nusileidžia galingiausiems Vakarų produktams. Šis sprendimas papildo jau anksčiau galiojusią „Xinchuang“ politiką kuri skatino atsisakyti „Windows“ ir naudoti kiniškus procesorius bei operacines sistemas. Pekinas sistemingai dėlioja savo technologinį dėlionės paveikslą.

Suverenitetas prieš patogumą

Didžiausias iššūkis toks kad „Nvidia“ siūlo ne tik lustus bet ir visą programinę ekosistemą. Tai „CUDA“, įvairūs įrankiai ir optimizacijos be kurių modernių DI modelių kūrimas tampa daug sudėtingesnis. Kinijos technologijų milžinės „Alibaba“ ir „Tencent“ tai puikiai supranta.

Todėl jos ir toliau treniruoja modelius naudodamos amerikietiškus grafinio skaičiavimo procesorius per debesų kompiuterijos paslaugas. Taip bandoma apeiti tiesioginius apribojimus. Verslui reikia veikti čia ir dabar todėl vien politiniai šūkiai neužtikrina konkurencijos su Vakarų rinka.

Atsakydamas į tai Pekinas pasirenka paskatų kelią. Dideli duomenų centrai gauna pusės kainos nuolaidą elektrai jeigu naudoja vietinius DI lustus. Tai būdas kompensuoti prastesnį energinį efektyvumą ir paskatinti pasirinkti silpnesnę tačiau politiškai saugesnę įrangą.

„Huawei“ bando perrašyti DI atminties taisykles

Yra ir kita svarbi fronto linija atminties technologijos. „Huawei“ jau seniai spaudžiama sankcijų bando apeiti ribojimus kurdama naujos kartos atmintį DI sistemoms. Esą ruošiamas sprendimas vadinamas DI SSD. Jis turėtų tapti alternatyva itin brangiai ir paklausiai HBM atminčiai.

HBM moduliams taikomi griežti apribojimai eksportui į Kiniją. „Huawei“ idėja tokia kad didžiulė greitos masinės atminties talpa leistų mokyti didesnius modelius neturint naujausių Vakarų lustų. Jeigu projektas pavyks tai bus bandymas apeiti užvertas duris į pažangiausių lustų rinką.

Vidaus taisyklės dirbtinio intelekto infrastruktūrai

Pekinas eina dar toliau. Remiantis naujomis taisyklėmis visi nauji viešieji duomenų centrai privalo naudoti tik vietinius DI lustus. Tai galioja net tiems projektams kurie jau pradėti bet dar nepasiekė trečdalio įgyvendinimo. Praktikoje tai reiškia kad dalį jau sumontuotų „Nvidia“ spartintuvų teks tiesiog išmontuoti.

Šie sprendimai primena skausmingą bet kryptingą atsiskyrimo procesą. Kinija renkasi kelią kuriame svarbiausia nekontroliuojama prieiga prie technologijų o našumas ir patogumas paliekami antrame plane. Vakarams tuo metu teks spręsti kaip elgtis su rinka kurios produktai tampa vis labiau politiškai apkrauti ir jautrūs.