Grynųjų pinigų jau tuoj nebegausite: specialistai perspėja tuos, kurie vis dar naudojasi bankomatais

Tačiau šis pokytis kelia ne tik patogumo, bet ir prieinamumo klausimų. Ar bankomatų era baigiasi? Miestuose bankomatai vis dar egzistuoja, bet jų tinklas mažėja akivaizdžiai. Mažesniuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse situacija dar sudėtingesnė, žmonės neretai priversti važiuoti dešimtis kilometrų vien tam, kad pasiimtų grynųjų. 

Šis disbalansas tampa ne tik logistikos problema, bet ir socialinės atskirties simboliu. Bankomato stoka kai kam tik nepatogumas, kitiems – tikra kliūtis naudotis savo pinigais. Ši tema reikalauja platesnio žvilgsnio, nes ji susijusi su socialiniu teisingumu, finansiniu raštingumu ir net demokratiniu prieinamumu prie bazinių paslaugų.

Kodėl bankomatų mažėja?

Pagrindinė priežastis yra kintantis klientų elgesys. Vis daugiau žmonių renkasi elektroninius atsiskaitymo būdus, o grynųjų poreikis mažėja. Bankai matydami šią tendenciją, skaičiuoja, kad palaikyti bankomatų tinklą, vežti pinigus, samdyti apsaugą tampa ekonomiškai neefektyvu. 

Kai grynieji sudaro tik nedidelę operacijų dalį, investicijos į jų platinimą tampa sunkiai pagrindžiamos. Tuo pačiu, mažėja ir grynųjų pinigų limitai, o kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje ar Norvegijoje, grynieji jau beveik išnykę iš kasdienės apyvartos. 

Lietuvoje šie pokyčiai dar ne tokie radikalūs, tačiau tendencija aiški - vis daugiau paslaugų atsiskaito tik kortelėmis.

Socialinė atskirtis – problema, kurios negalima ignoruoti

Technologinis progresas džiugina miestų gyventojus, bet regionuose jis kuria naują problemą. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie neturi išmaniųjų telefonų ar nemoka naudotis el. bankininkyste, lieka nuošalyje. 

Jiems grynieji vis dar vienintelė priemonė valdyti finansus. Pensijos, pašalpos ar smulkūs pirkimai dažnai tvarkomi tik per bankomatą.

Kai artimiausias bankomatas yra už keliasdešimt kilometrų, galimybė valdyti savo pinigus tampa sudėtinga ar net neįmanoma. Kai kurie bankai pradėjo diegti mobiliuosius bankomatus ar bendradarbiauti su pašto skyriais, tačiau kol kas tai dar nėra plačiai prieinama ar patogu visiems.

Alternatyvos – ar jos išsprendžia problemą?

Siekiant švelninti situaciją, kai kurios parduotuvės, vaistinės ar pašto skyriai leidžia išsigryninti pinigus perkant prekes kortele. Tokia sistema padeda, bet nevisiškai pakeičia įprastą bankomatą – ypač kai reikia atlikti daugiau nei vieną operaciją ar grynųjų prireikia be pirkimo.

Tuo pačiu, matome ir pažangių iniciatyvų. Kai kurios šalys investuoja į mažus, mobilias stoteles primenančius bankomatus ar kuria partnerystes su vietos verslais. Tokios schemos padeda palaikyti prieinamumą pigesniu būdu nei įprastų bankomatų tinklas.

Ar bankomatai tikrai išnyks?

Gali būti, kad jie praras masinį paplitimą, bet visiškai išnykti – greičiausiai ne. Bankomatai gali tapti specializuota paslauga, prieinama tik strateginėse vietose, stotyse, ligoninėse, prekybos centruose. Jie taps nebe įprastu kasdieniu įrankiu, o labiau būtinu atsarginiu variantu.

Kol visuomenėje yra dalis žmonių, kuriems grynieji vis dar yra vienintelė išeitis, bankomatų atsisakyti būtų ne tik nepraktiška, bet ir socialiai neteisinga. Todėl jų mažės, bet visiškai išnykti jie negalės – bent jau artimiausioje ateityje.

Mišri sistema – tikėtina ateitis

Greitu metu tikėtina, kad matysime dviejų greičių sistemą - miestai dar labiau persikels į skaitmeninį atsiskaitymo pasaulį, o regionams liks poreikis fiziniam grynųjų prieinamumui. Tokiame kontekste bankomatai gali tapti tokiais pat reti, bet būtinais objektais kaip bibliotekos ar vaistinės kaime.

Svarbiausia, kad nepriklausomai nuo to, ar laikai pinigus kišenėje ar telefone, jie turi būti prieinami visiems. Kol šis principas liks svarbus, bankomatų paskirtis dar bus reikalinga. Tik ne kaip anksčiau – o taip, kaip reikalauja pasikeitęs pasaulis.