„Via Lietuva“: tvarkant kelius modernios technologijos padeda įveikti iššūkius, tačiau rizikos vis dar išlieka

AB „Via Lietuva“ l. e. p. Infrastruktūros ir palaikymo grupės vadovas Justas Norbutas akcentuoja, kad net ir turint pažangias technologijas, patyrusius specialistus bei iš anksto suplanuotus sprendinius, statybų metu neišvengiamai iškyla nenumatytų aplinkybių.

„Kelių tiesimas yra sudėtingas inžinerinis procesas, kuriame kiekviena detalė – nuo grunto paruošimo iki eismo organizavimo – gali turėti ilgalaikių pasekmių. Nors technologijos kasmet tobulėja, reikia nepamiršti, jog stichiniai gamtos reiškiniai, silpni ir nestabilūs gruntai, nenumatyti archeologiniai radiniai ar projekto eigoje atsirandantys pakeitimai gali reikalauti papildomų sprendimų bei laiko įgyvendinant projektą. Mūsų tikslas – ne tik nutiesti kelią, bet ir užtikrinti, kad jis būtų saugus, ilgaamžis ir atitiktų tiek šiandienos, tiek rytojaus poreikius“, – sako J. Norbutas.

Viena svarbiausių, tačiau plačiajai visuomenei dažnai nepastebimų darbo dalių, – kelio sankasos (pagrindo) paruošimas ir įrengimas.

Nepaisant šiuolaikinių technologinių galimybių, kelių konstrukcijų deformacijos rizika išlieka. Netinkamai paruošta kelio sankasa (gruntas) gali lemti kelio dangos nelygumus ar įtrūkimus, kurie tampa ne tik diskomfortu vairuotojams, bet ir didina priežiūros kaštus bei gali kelti pavojų eismo saugai.

Didelį iššūkį kelia ir natūralios gamtinės sąlygos. Intensyvios liūtys, staigūs temperatūros pokyčiai ar neplanuotai rastas nestabilus gruntas, pavyzdžiui, durpynuose, reikalauja specifinių inžinerinių sprendimų: drenažo sistemų, geosintetinių medžiagų naudojimo ar grunto keitimo. Kelių statybos projektai vis dažniau susiduria su klimato kaitos sukeltais reiškiniais – dažnesniais potvyniais ar sausromis.

VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius dr. Ovidijus Šernas priduria, kad garantinio laikotarpio metu labai svarbu užtikrinti, kad kelio statinys (kelias, viadukas, tiltas ar kiti inžineriniai kelio statiniai) būtų tinkamai prižiūrimas ir atitiktų visus kokybės, saugos bei techninius reikalavimus.

„Šis laikotarpis yra skirtas tam, kad būtų galima įvertinti, ar statybos darbai buvo atlikti tinkamai, ar neatsirado defektų, kurie galėjo kilti dėl netinkamo projektavimo, medžiagų ar darbų atlikimo. To siekiant, būtina periodiškai apžiūrėti statinio būklę, tikrinti kelio dangą, atramas, ženklinimą, paviršinio vandens nuvedimo sistemas, deformacijų siūles ir kitus konstrukcinius elementus“, - komentuoja O. Šernas.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato aiškius garantinius terminus. Pagal CK 6.698 straipsnį, rangovas atsako už darbų trūkumus, paaiškėjusius per garantinį laikotarpį. Bendrai taikomas minimalus garantinis terminas statiniams – 5 metai. Tuo tarpu paslėptiems statinio elementams taikomas 10 metų garantinis terminas, o specialiai paslėptiems – 20 metų.Garantinio laikotarpio pradžia laikoma statinio perdavimo-priėmimo data.

„Garantiniu laikotarpiu visi atsiradę defektai turi būti fiksuojami ir šalinami rangovo sąskaita. Užsakovas, pavyzdžiui, valstybinė ar savivaldybės institucija, turi teisę reikalauti defektų šalinimo nedelsiant, ypač jei tai daro įtaką eismo saugumui.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas dangos lygumui, provėžų atsiradimui, atitvarų ir ženklinimo būklei. Tokie defektai ne tik pažeidžia techninius reikalavimus, bet ir gali kelti realią grėsmę eismo dalyviams.

Pagal nustatytas procedūras, garantinio termino pabaigoje, siekiant įvertinti įrengtos dangos atitiktį reikalavimams, yra atliekamos objektų apžiūros bei daromi matavimai. Nustačius defektus, jie taip pat turi būti šalinami“, – priduria  VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius.

Be to, garantiniu laikotarpiu būtina tvarkyti visą su priežiūra susijusią dokumentaciją – apžiūrų žurnalus, defektų registrus, atliktų darbų ataskaitas. Tai padeda užtikrinti atskaitomybę ir leidžia efektyviai valdyti garantinius įsipareigojimus. Tinkama garantinė priežiūra užtikrina ne tik statinio ilgaamžiškumą, bet ir optimalias eksploatacijos sąlygas bei saugumą viso laikotarpio metu.

Statybų eigai įtakos turi ir logistiniai trikdžiai bei iššūkiai darbo rinkoje konkuruojant dėl darbuotojų. Pastaraisiais metais statybų sektoriaus veiksmingumą ribojo žaliavų tiekimo sutrikimai, geopolitinė įtampa ir žaliavų kainų svyravimai. Laiku negavus reikalingų medžiagų, kyla rizika, kad projektai nebus įgyvendinti pagal numatytą grafiką.

Nepaisant pažangos technologijose, kelių tiesimo projektų įgyvendinimą vis dar stabdo ir biurokratinės procedūros.

„Technologijos padeda mums greičiau ir tiksliau įgyvendinti projektus, tačiau ilgai trunkantys viešieji pirkimai, teisiniai ginčai ar besikeičiantys reikalavimai gali keliems mėnesiams sustabdyti darbus dar nepradėjus jų fiziškai. Toks delsimas daro tiesioginę įtaką ne tik statybų eigai, bet ir regionų plėtros bei susisiekimo gerinimo planams. Tam, kad realiai judėtume į priekį, reikalingas efektyvesnis procesų valdymas ir glaudesnis institucijų bendradarbiavimas“, – pridūrė J. Norbutas.

Didelio kruopštumo reikalauja ir eismo organizavimas statybų metu. Daugelis projektų vykdomi intensyvaus eismo zonose, todėl rangovai privalo užtikrinti, kad darbai būtų atliekami kuo mažiau trikdant transporto srautus. Tam darbai dažnai planuojami etapais, pavyzdžiui, tiltų ar viadukų griovimai vykdomi naktimis ar savaitgaliais. Vis dėlto laikinų nepatogumų – spūsčių ar pasikeitusio maršruto – išvengti dažnai nepavyksta.

Tam, kad eismo dalyviai patirtų kuo mažiau nepatogumų, Lietuvoje pasitelkiami ir nauji sprendiniai. Pavyzdžiui, įgyvendinant Krunos tilto rekonstrukcijos darbus, projekto vykdymo metu Lietuvoje naudojamas iki šiol didžiausias istorijoje – 128 metrų modulinis laikinasis tiltas.

Kelių statytojai susiduria ir su vis griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais. Projektuojant naujus kelius būtina užtikrinti, kad būtų išvengta poveikio saugomoms teritorijoms, natūralioms buveinėms ar laukinių gyvūnų migracijos keliams. Dėl to statomi žalieji gyvūnų tiltai, taip pat įrengiamos lietaus vandens surinkimo bei filtravimo sistemos. Tokie sprendiniai padeda sukurti tvarią, ilgaamžę infrastruktūrą, atitinkančią ne tik techninius, bet ir ekologinius reikalavimus.

Apibendrinant, kelių tiesimas – daugiasluoksnis ir dinamiškas procesas, kuriame nuolat derinamos inžinerinės žinios, technologinės naujovės ir praktinė patirtis. Tačiau net ir moderniausia technika negali visiškai eliminuoti gamtinių ar žmogiškųjų rizikų. Todėl kelių tiesybos sektorius turi išlikti lankstus ir nuolat tobulėjantis – nuo tyrinėjimų ir projektavimo iki eksploatacijos stebėsenos bei medžiagų.

Tik taip galime užtikrinti, kad Lietuvoje kuriami keliai bus saugūs, ilgaamžiai ir prisitaikę prie kintančių sąlygų.