Dyzelino eros pabaiga? „Viada“ skelbia apie milijonines investicijas, tai gali pakeisti visą rinką

Pirmosios suslėgtų gamtinių dujų (CNG) stotelės, kuriose tiekiamas biometanas, jau pradėjo veikti „Viada“ degalinėse Šilagalio kaime prie Panevėžio aplinkkelio ir Kumpių kaime Kauno rajone. Artimiausiu metu planuojama atidaryti dar dvi biometano stoteles – Kaune (Biruliškių pl. 18A) ir Šventupėje Ukmergės rajone.

„Siekiame aktyviai prisidėti prie žaliosios energetikos plėtros transporte. Plečiame viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą, o dabar pasiūlėme biometaną – iš organinių atliekų gaminamas dujas, kurios padeda dekarbonizuoti sunkųjį transportą. Biometaną įsigysime iš Lietuvos gamintojų, perdirbančių vietines žaliavas, todėl šis žingsnis ne tik mažins transporto taršą, bet ir kurs pridėtinę vertę šalies ūkiui bei stiprins žiedinės ekonomikos grandinę“, – teigia „Viada LT“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius.

Anot jo, vis daugiau krovinių ir keleivių pervežimo įmonių siekia mažinti savo autoparko taršą. Elektra varomi vilkikai ir autobusai reikalauja didesnių investicijų, tuo tarpu biometanas yra perspektyvi kuro alternatyva: šios žaliosios dujos gaminamos Lietuvoje, jų kaina konkurencinga dyzelinui, o biometanui pritaikyto transporto pasiūla nuolat auga.

Biometano gamyba auga, vartojimas – vis dar per mažas

Biometaną „Viadai“ tieks Pasvalyje įsikūrusi bendrovė „Tube Green“ – viena didžiausių biometano gamintojų Europoje, per metus pagaminanti apie 100 tūkst. MWh biometano. Pasak „Tube Green“ valdybos nario Jurgio Polujansko, įmonė investavo į gamybos pajėgumų didinimą ir artimiausiu metu planuoja biometano gamybą padvigubinti, tačiau šiuo metu vienas pagrindinių iššūkių – biometano realizavimas Lietuvos rinkoje.

„Buvome tarp pirmųjų Lietuvoje, pradėjusių didelės apimties biometano gamybą, nes matome augantį jo poreikį, ypač transporto sektoriuje, kuriam Europos Sąjunga kelia ambicingus atsinaujinančios energijos tikslus. Šiandien biometano plėtra dar susiduria su iššūkiais – trūksta aiškių paskatų keisti iškastinį kurą tvaresnėmis alternatyvomis. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad ilgainiui nugalės ekonominė logika ir nacionaliniai interesai – netrukus Lietuvos keliuose matysime vis daugiau transporto priemonių, varomų švariomis, vietinės kilmės organinėmis dujomis“, – sako J. Polujanskas.

Pasak jo, didžiųjų degalinių tinklų sprendimas investuoti į biometano užpildymo infrastruktūrą siunčia aiškų ir pozityvų signalą visam pervežimo sektoriui – tiek vežėjams, tiek savivaldybėms, kad biometanas yra ekonomiškai atsiperkanti degalų rūšis. Tokios investicijos didina pasitikėjimą rinka ir rodo, jog verta planuoti ilgalaikį perėjimą prie švaresnio transporto, įsigyjant biometanu varomus autobusus bei sunkvežimius.

Lietuvoje biometano gamybos pajėgumai yra skatinami valstybės ir sparčiai plečiasi. „Amber Grid“ prognozėmis, 2030 m. biometano gamyba Lietuvoje sieks apie 1,4 TWh – tai maždaug 11 kartų daugiau nei 2024 m.

Valstybės vaidmuo skatinant žaliąjį transportą

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad šiuo metu Lietuvos keliais važinėja apie 600 biometanu varomų autobusų ir sunkvežimių, tačiau potencialas – gerokai didesnis. Prognozuojama, jog iki 2030 m. biometano suvartojimas galėtų pasiekti 1 TWh. Tam reikėtų, kad biometanu varomų transporto priemonių skaičius išaugtų maždaug penkis kartus – iki 3,2 tūkstančio.

„Kol kas dyzelinių ir biometaninių sunkvežimių eksploatacijos sąnaudos išlieka panašios, todėl verslui dar trūksta aiškaus finansinio stimulo rinktis žalesnę alternatyvą. Čia itin svarbus valstybės vaidmuo skatinant žaliąjį transportą. Džiugu, kad matome pirmuosius pozityvius žingsnius: biometanui jau panaikintas akcizas, įsigalios kelių mokesčio lengvatos. Šios priemonės ženkliai didina biometano konkurencingumą ir gali paskatinti spartesnį perėjimą prie švaresnio transporto“, – aiškina M. Nagevičius.

Biometanu varomas transportas – efektyvesnė alternatyva

„Scania Lietuva“ generalinis direktorius Darius Snieška pabrėžia, kad biometanu varomas komercinis transportas šiandien yra viena realiausių dyzelinio kuro alternatyvų, turinti tiek ekonominį, tiek aplinkosauginį pagrindimą.

Naujas biometanu varomas sunkvežimis kainuoja maždaug 10 proc. daugiau nei dyzelinis, tačiau šis kainų skirtumas atsiperka dėl reikšmingo aplinkosauginio poveikio: toks automobilis per metus išmeta 80–90 proc. mažiau anglies dioksido. Tai reiškia, kad jei dyzelinu varomas sunkvežimis per metus išmeta apie 60–70 tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tai biometaninis – vos kelias tonas.

Be to, biometanu varomi sunkvežimiai yra tylesni, todėl mažina garso taršą, o nauji, pažangūs varikliai leidžia sutaupyti apie 5 proc. degalų. Vienu užpildymu toks sunkvežimis gali nuvažiuoti apie 800 kilometrų, o su naujos kartos varikliais – net iki 1,8 tūkst. kilometrų.

„Biometano technologija jau išplėtota, infrastruktūra plečiasi, o gamintojai siūlo platų transporto priemonių spektrą, tinkamą įvairiems sektoriams – nuo komunalinių paslaugų ir statybų iki žemės ūkio, distribucijos bei regioninio transporto“, – teigia D. Snieška.

Perspektyvos: ar paklausa spės paskui gamybą?

Ekspertų teigimu, biometano gamyba Lietuvoje sparčiai auga, o kartu plečiasi ir galimybės šias dujas panaudoti transporte. Plečiantis užpildymo infrastruktūrai ir atsirandant valstybės skatinimo priemonėms, biometanas tampa vis patrauklesne alternatyva sunkiajam transportui.

Tolimesnę biometano plėtrą lems tai, ar vidaus paklausa spės paskui augančią gamybą ir ar vežėjams atsiras aiški ekonominė logika rinktis šias žaliąsias dujas.