Speigas užklupo Lietuvą: ekspertai perspėja apie klaidas, kurios vėliau skaudžiai atsirūgs

Viena iš žiemą pasitaikančių problemų – įkrovimo lizduose užstringantys įkrovimo laidai. Nors vairuotojai tokiu atveju kaltę dažnai priskiria įkrovimo stotelių operatoriams, ši situacija paprastai susijusi su paties elektromobilio konstrukcija ir veikimu.

„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis pasakoja, kad vis dažniau klientai kreipiasi į aptarnavimo centrą, nes po įkrovimo sesijos negali atjungti laido nuo elektromobilio.

„Dažnai tai įvyksta dėl klimato sąlygų. Jei laidas yra apšalęs ar drėgnas, jis gali kitaip sureaguoti su įkrovimo lizdu, kuris, tikėtina, saugumo sumetimais užblokuojamas. Vairuotojams tuomet sudėtinga atjungti laidą. Vis dažniau bendraujame su elektromobilių savininkais, kuriems naujiena, kad pats automobilis „užrakina“ laidą. Mūsų specialistai stengiasi padėti, tačiau problema paprastai išsprendžiama paprastai – keletą kartų užrakinant ir atrakinant transporto priemonę“, – aiškina T. Žilionis.

Kitas galimas sprendimas, kurį gali atlikti stotelės operatorius, – stotelės perkrovimas, tačiau tai ne visada padeda. Patys vairuotojai taip pat turi alternatyvų: kiekviename elektromobilyje yra mechaninis mygtukas, svirtelė arba dirželis, kuriuo galima rankiniu būdu atblokuoti įkrovimo lizdą.

Kadangi skirtingi gamintojai šią funkciją įrengia skirtingose vietose, elektromobilių savininkams rekomenduojama atidžiai perskaityti naudojimo instrukciją ir iš anksto išsiaiškinti, kaip elgtis, jei laidas užstrigtų.

Baterija lėtėja dėl cheminių reakcijų

Vairuotojai socialiniuose tinkluose neretai piktinasi, kad žiemą įkrovimo stotelės neveikia maksimaliu pajėgumu: pavyzdžiui, prie 120 kW galios stotelės elektromobilis kraunamas tik 50–70 kW galia. Atrodo, kad nemaža dalis stotelės potencialo lieka neišnaudota. Kadangi didesnės galios stotelėse kilovatvalandės kaina paprastai yra aukštesnė, tai kelia vairuotojų nepasitenkinimą.

Elektromobilių baterijos veikimas šaltuoju metų laiku sulėtėja dėl ličio jonų akumuliatorių jautrumo temperatūros pokyčiams. Sulėtėjus cheminėms reakcijoms baterijos viduje, mažėja jos gebėjimas priimti ir išlaikyti įkrovą. Energija perduodama lėčiau, todėl ir pats įkrovimo procesas užtrunka ilgiau. Įkrovimo pradžioje dalis energijos pirmiausia sunaudojama baterijai ir automobilio sistemoms pašildyti. Tyrimai rodo, kad kai kurių elektromobilių nuvažiuojamas atstumas žiemą gali sumažėti net iki 35 procentų.

Daugelyje šiuolaikinių elektromobilių įrengtos akumuliatoriaus valdymo sistemos, kurios automatiškai pašildo bateriją ir paruošia ją įkrovimui. Nors tai padeda optimizuoti procesą, jis vis tiek būna lėtesnis nei esant šiltesnėms oro sąlygoms. Svarbu suprasti, kad greitasis įkrovimas žemoje temperatūroje taip pat gali būti mažiau efektyvus – įkrovimo galia nepasiekia maksimalaus lygio, nes sistema saugo akumuliatorių nuo staigių temperatūros šuolių.

„Neretai susidūrę su tokiomis situacijomis mūsų klientai mano, kad kaltos įkrovimo stotelių sistemos. Visada stengiamės išsiaiškinti ir padėti, tačiau dažniausiai paaiškėja, kad tai – ne stotelės, o paties elektromobilio veikimo ypatybė. Kad baterija galėtų priimti visą stotelės galią, ją reikia tinkamai paruošti – paprasčiausiai pašildyti prieš įkrovimą. Naujesniuose modeliuose gamintojai yra įdiegę tokią funkciją, tad kelių mygtukų paspaudimu baterija iš anksto paruošiama greitam įkrovimui“, – teigia T. Žilionis.

Kaip vairuotojai gali išlaikyti baterijos našumą?

Dėl žemos temperatūros baterija gali išsikrauti net ir nevažiuojant – jei transporto priemonė ilgą laiką stovi šaltyje. Nors tai dažniausiai laikina problema ir akumuliatoriaus talpa normalizuojasi jam sušilus, vairuotojai gali imtis priemonių, kad nuostoliai būtų kuo mažesni.

Žiemą naudinga automobilį laikyti uždaroje, bent šiek tiek šiltesnėje vietoje – pavyzdžiui, garaže. Vairuotojai, turintys namų įkrovimo stoteles, gali laikyti elektromobilį nuolat prijungtą prie elektros tinklo. Dauguma elektromobilių tokiu atveju palaiko akumuliatoriaus šilumą ir taip sumažina įkrovos praradimo tikimybę.

Taip pat verta susipažinti su automobilio šilumos valdymo sistemomis. Daugelyje naujesnių elektromobilių įrengtos sistemos, reguliuojančios akumuliatoriaus temperatūrą net ir tada, kai automobilis nenaudojamas.

Dar viena rekomendacija – žiemą palaikyti vidutinį įkrovos lygį, maždaug 20–80 procentų. Įkrovimas iki 100 procentų gali padidinti akumuliatoriaus apkrovą, o per žemas įkrovos lygis mažina efektyvumą. Vidutinė įkrova padeda užtikrinti optimalų baterijos darbą. Taip pat patariama vengti dažnų, labai trumpų įkrovimų, nes šaltuoju metu jie dažnai būna mažiau efektyvūs. Jei įmanoma, geriau planuoti ilgesnes, nepertraukiamas įkrovimo sesijas.