Pūga neatleidžia: policija atskleidė pavojingas vairuotojų klaidas, kurios baigiasi tragedijomis

Net jei automobilis techniškai tvarkingas, per snygį didžiausias iššūkis tampa ne gedimai, o oro sąlygos. Todėl itin svarbu pasirūpinti tinkamomis žieminėmis padangomis, kurios turėtų būti pakankamai naujos ir su giliu, nenudėvėtu protektoriumi. Ne mažiau svarbūs yra geri valytuvai ir neužšąlantis stiklo plovimo skystis, nes snygio metu net ir tvarkingi valytuvai gali greitai apsinešti ledu ir sniegu, todėl juos tenka dažnai nuvalyti rankomis.

Prieš išvažiuojant būtina kruopščiai nuvalyti visus žibintus ir veidrodėlius nuo sniego, purvo ir ledo. Važiuojant per snygį jų švara turi būti nuolat palaikoma, nes net nedidelis purvo sluoksnis ženkliai pablogina matomumą. Taip pat svarbu, kad žibintai būtų tinkamai sureguliuoti ir neakintų kitų eismo dalyvių.

Per snygį labai padidėja tikimybė, kad automobilį teks stumti rankomis arba sustoti ilgesniam laikui. Todėl bagažinėje pravartu turėti avarinį rinkinį: kastuvą, tvirtą vilkimo lyną, šiltų drabužių, vaistinėlę ir įkrautą mobilųjį telefoną. Žiemą taip pat rekomenduojama nevažiuoti toli nuo namų su beveik tuščiu baku – bent pusė bako gali tapti svarbia saugumo garantija.

Sningant mieste būtina įvertinti ir didesnę kitų vairuotojų klaidų tikimybę. Net patyrę vairuotojai tokiomis sąlygomis dažniau klysta, todėl reikia būti pasiruošus netikėtiems manevrams ar staigiems stabdymams.

Važiuojant per snygį greitis turi būti gerokai mažesnis, net jei kelias atrodo pakankamai laisvas. Tankus sniegas riboja matomumą, o po juo gali slėptis slidžios vietos ar kliūtys. Taip pat būtina laikytis gerokai didesnės distancijos nei esant sausai kelio dangai, nes stabdymo kelias tokiomis sąlygomis išauga kelis kartus.

Staigių manevrų reikėtų vengti. Greitėjimas, stabdymas ir vairo pasukimai turi būti atliekami švelniai, kad automobilis nepradėtų slysti ar suktis. Tai galioja ir automobiliams su ABS ar ESP sistemomis – jos padeda, bet negali visiškai panaikinti fizikos dėsnių.

Vienas saugiausių būdų mažinti greitį per snygį yra stabdymas varikliu. Atleidus akceleratorių ir perjungus į žemesnę pavarą, automobilis lėtėja tolygiai, o slydimo rizika gerokai sumažėja. Kalbant apie apšvietimą, geriausia naudoti artimąsias šviesas, nes tolimosios sniege sukuria baltą „sieną“ prieš automobilį. Kai kuriais atvejais naudingi ir rūko žibintai, nors snygyje jie veikia silpniau nei rūke.

Esant labai blogam matomumui, kai sninga didelėmis snaigėmis ir stiprus vėjas dar labiau blogina situaciją, būtina dar labiau sumažinti greitį ir itin atidžiai laikytis važiavimo krypties. Tokiais atvejais verta orientuotis pagal kelkraščius, kelio stulpelius ir ženklus. Kartais trumpam galima įjungti tolimąsias šviesas, kad būtų matomi tolėliau esantys orientyrai.

Stabdant ar trumpam sustojus svarbu įjungti avarinius žibintus ir neišjungti priekinių šviesų. Esant prastam matomumui taip pat būtina naudoti galinius rūko žibintus. Tačiau labai svarbu nesustoti važiuojamojoje dalyje ir nestovėti per arti eismo juostos, nes tai kelia didelį pavojų. Lenkimų tokiose sąlygose reikėtų visiškai vengti.

Yra situacijų, kai net ir atsargus važiavimas tampa pernelyg rizikingas. Jei matomumas sumažėja iki 50–100 metrų ir toks išlieka ilgą laiką, automobilis nuolat slysta net važiuojant labai lėtai, o sniego sluoksnis ant kelio vis storėja, geriausia rasti saugią vietą ir sustoti. Ypač pavojingos tampa įkalnės, kuriose automobilis gali pradėti buksuoti arba slysti atgal. Jei kelių tarnybos ar policija įspėja apie itin pavojingas sąlygas, geriau palaukti, kol oras pagerės.

Svarbiausia taisyklė vairuojant per snygį – neskubėti. Stabdymo kelias dažnai būna ilgesnis nei atstumas, kurį vairuotojas aiškiai mato priekyje. Išlaikant tinkamą greičio ir matomumo balansą bei ramų vairavimo stilių, galima gerokai sumažinti avarijų riziką ir saugiai pasiekti kelionės tikslą net sudėtingiausiomis žiemos sąlygomis.