Statistika nepalieka iliuzijų: vienas įprotis kelyje kasmet kainuoja dešimtis gyvybių

Deja, keliuose fiksuojama vis daugiau nelaimių – praėjusiais metais išaugo ir eismo įvykių, ir juose nukentėjusių žmonių skaičius. Todėl verta apsvarstyti dar vieną naujametį pažadą: neviršysiu greičio ir taip saugosiu save bei aplinkinius.

Augantis eismo įvykių ir nukentėjusiųjų skaičius

TKA duomenimis, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį (liepą–rugsėjį) šalies keliuose užfiksuota 4,6 proc. daugiau eismo įvykių nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. Augo ir kiti rodikliai – žuvusiųjų skaičius padidėjo 4,5 proc., o sužeistųjų – 8,3 proc.

Iš viso per devynis praėjusių metų mėnesius – nuo sausio pradžios iki rugsėjo pabaigos – Lietuvos keliuose užregistruoti 2247 eismo įvykiai. Juose buvo sužeistas 2611 asmenų, o 93 žmonės žuvo.

Ilgametė statistika rodo, kad pagrindinė žūčių keliuose priežastis išlieka ta pati – leistino greičio viršijimas arba važiavimas konkrečiai situacijai nesaugiu greičiu.

Šį rudenį „Lietuvos draudimo“ atliktas gyventojų tyrimas patvirtino, jog tai dažniausiai daromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas – 3 iš 4 vairuotojų prisipažino viršijantys leistiną greitį.

„Galios modelis“ ir eksponentinis ryšys tarp greičio ir žūčių

Dažnai vairuotojai neįvertina, kokią didelę įtaką sunkioms eismo įvykių pasekmėms turi važiavimo greitis. Vadinamasis „galios modelis“ teigia, kad kiekvienas vidutinio važiavimo greičio padidėjimas 1 proc. lemia mirtinų eismo įvykių rizikos padidėjimą 4 proc. Tuo tarpu sumažinus vidutinį greitį 5 proc., žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius gali sumažėti net iki 20 proc.

Vis dėlto „Kelių saugumo vadove“, parengtame Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų institucijų remiantis naujausiais tyrimais, teigiama, kad ryšys tarp eismo įvykių rizikos ir važiavimo greičio yra eksponentinis, o ne tik aprašomas „galios modeliu“. Tai reiškia, kad greičio pokyčiai dar labiau veikia sunkių eismo įvykių pasekmes, ypač aplinkoje, kurioje judama dideliu greičiu. Be to, net ir nedidelis greičio pokytis gali turėti didelę įtaką mirtinų eismo įvykių baigtims.

Viena iš priežasčių, kodėl didesnis važiavimo greitis didina eismo įvykių tikimybę, yra sumažėjusi vairuotojo galimybė laiku sustabdyti transporto priemonę. Kuo didesnis greitis, tuo ilgesnis automobilio stabdymo kelias.

Pavyzdžiui, važiuojant 80 km/val. greičiu sausu keliu, vairuotojui prireikia apie 22 metrų vien tam, kad jis suvoktų kliūtį (tai atstumas, įveikiamas per maždaug 1 sekundės reakcijos laiką). Norint visiškai sustoti, prireikia maždaug 57 metrų.

Smūgio energija ir sužalojimų sunkumas

Važiavimo greitis turi tiesioginės įtakos eismo įvykio metu patiriamų sužalojimų mastui. Esant didesniam greičiui, susidūrimo su kita transporto priemone, kliūtimi ar kitu eismo dalyviu metu išsiskiria gerokai didesnis energijos kiekis. Dalį šios energijos turi sugerti žmogaus kūnas, todėl patiriami sužalojimai būna daug sunkesni.

Tyrimai rodo itin stiprų ryšį tarp važiavimo greičio, eismo įvykių rizikos ir jų pasekmių sunkumo – kuo didesnis greitis, tuo didesnė tikimybė žūti ar patirti negrįžtamus sužeidimus.

Didesnis važiavimo greitis ne tik ilgina stabdymo kelią, bet ir susiaurina vairuotojo matymo lauką bei periferinį regėjimą. Didėjant greičiui, vairuotojui tenka apdoroti daugiau informacijos per trumpesnį laiką, sutelkti dėmesį į tolimesnį kelio tašką, todėl aplinkinė aplinka tampa prasčiau pastebima.

Pavyzdžiui, važiuojant 50 km/val. greičiu, vairuotojo regėjimo laukas apima mažiau nei pusę to, ką matome važiuodami 30 km/val. greičiu. Dėl to gerokai sumažėja vairuotojo gebėjimas laiku pastebėti pavojus kelyje ar jo pakraščiuose.

Pažeidžiamiausi – pėstieji ir dviratininkai

Labiausiai pažeidžiami eismo dalyviai yra pėstieji ir dviratininkai. Jie paprastai gali išgyventi susidūrimą tik tuomet, kai smūgio greitis neviršija maždaug 30 km/val. Viršijus šią ribą, išgyvenimo tikimybė smarkiai sumažėja.

Kiekvienam 1 km/val. greičio padidėjimui virš 30 km/val. pėsčiojo žūties tikimybė padidėja 11 procentinių punktų. Dėl šios priežasties zonose, kuriose yra daug pėsčiųjų, greitis dažnai ribojamas iki 30 km/val.

Net ir nežymus greičio viršijimas gali reikšmingai padidinti avarijos tikimybę ir lemti daug sunkesnes pasekmes susidūrimo atveju. Kelio būklė, oro sąlygos, infrastruktūra ir aplinka apibrėžia greitį, kuriuo važiuojant galima užtikrinti saugų judėjimą visiems eismo dalyviams.

Leistinas greitis keliuose nustatomas siekiant pagrindinio tikslo – sumažinti riziką ir apsaugoti žmonių gyvybes bei sveikatą. Todėl vairuotojams svarbu neignoruoti leistino ir saugaus greičio indikacijų kelyje – jos skirtos ne formalumui, o realiai eismo dalyvių apsaugai.