Europos automobilių pramonėje prasidėjo masiniai atleidimai: ar krizė pasieks ir Lietuvą?

Šie procesai ypač pavojingi toms šalims, kurių ekonomika stipriai priklauso nuo automobilių komponentų gamybos. Prie tokių valstybių priskiriama ir Lietuva, kuri artimiausiais metais gali susidurti su panašiais iššūkiais, kokius jau dabar patiria Lenkija.

Europos automobilių sektorius jau kelerius metus išgyvena struktūrines permainas. Nauji automobiliai perkami vangiau, veiklos kaštai nuolat auga, o reguliacinė aplinka tampa vis sudėtingesnė ir sunkiau prognozuojama. Visa tai skatina vis didesnę atleidimų bangą.

Svarbu tai, kad krizė labiausiai smogia ne galutiniams automobilių gamintojams, o jų tiekėjams. Būtent automobilių dalių ir technologijų įmonės sudaro visos pramonės pagrindą, todėl jų problemos greitai persiduoda visai tiekimo grandinei, ypač Vidurio Europos regione.

Lenkijos automobilių dalių platintojų ir gamintojų asociacijos prezidentas Tomaszas Bębenas atkreipia dėmesį į itin spartų darbuotojų skaičiaus mažėjimą. Jo teigimu, per pastaruosius dvejus metus Europoje paskelbta apie daugiau nei 104 tūkstančius atleidimų, o tai reiškia vidutiniškai daugiau nei 140 darbo vietų praradimų kasdien.

Tokie skaičiai rodo ne laikiną nuosmukį, o giluminį visos pramonės persitvarkymą. Viešoji politika, pasak ekspertų, nespėja reaguoti į šiuos pokyčius ir pasiūlyti veiksmingų sprendimų, galinčių sušvelninti socialines ir ekonomines pasekmes.

Problemos kyla vienu metu iš kelių pusių. Silpna paklausa, brangstanti energija, augantys darbo kaštai ir neapibrėžtos taisyklės verčia daugelį aukštos specializacijos įmonių atsisakyti investicijų ir susitelkti tik į išlikimą.

Ši situacija itin aiškiai atsispindi Lenkijoje, kuri ilgą laiką buvo laikoma vienu svarbiausių automobilių dalių gamybos centrų Europos Sąjungoje. Naujausi Lenkijos centrinės statistikos tarnybos duomenys rodo, kad po 2025 metų antrojo ketvirčio sektoriaus finansinė padėtis pastebimai pablogėjo.

Įmonių pelningumas mažėja, vis dažniau skelbiama apie planuojamus atleidimus, o kai kurios gamyklos laikinai stabdo veiklą. Tokie signalai rodo ne tik trumpalaikius sunkumus, bet ir gilesnes struktūrines problemas.

Pasak T. Bębebo, didžiausia grėsmė slypi ne vien darbo vietų praradime. Kartu nyksta per dešimtmečius sukauptos kompetencijos, technologinės žinios ir gamybiniai pajėgumai, kuriuos atkurti ateityje gali būti itin sudėtinga.

Lenkija, kaip svarbi Europos automobilių dalių tiekimo grandinės dalis, šį laikotarpį išgyvena itin skausmingai. Tai reiškia ne tik socialines pasekmes, bet ir ilgalaikį ekonominio konkurencingumo silpnėjimą.

Papildomą spaudimą sektoriui daro ir spartėjanti technologinė transformacija. Didelė dalis regiono pramonės vis dar susijusi su vidaus degimo varikliais, nuo kurių priklauso šimtai tūkstančių darbo vietų.

Elektromobilių plėtra keičia visą vertės grandinę – daugelis tradicinių komponentų tampa nebereikalingi, o naujos sritys, tokios kaip baterijų gamyba, dažnai vystomos kitose šalyse. Tai reiškia, kad senosios gamyklos ne visada turi galimybę persiorientuoti.

Ekspertai pabrėžia, kad pokyčiai neišvengiami, tačiau be aktyvių priemonių pramonės konkurencingumui stiprinti transformacija gali tapti labiau griaunanti nei kurianti. Tokiu atveju Europa rizikuoja prarasti savo gamybinį potencialą ir tapti tik galutine kitur sukurtų technologijų rinka.

Ši situacija yra rimtas perspėjimas ir Lietuvai. Jei automobilių komponentų gamyba regione silpnės, šalis gali susidurti ne tik su darbo vietų praradimu, bet ir su ilgalaikiu aukštos pridėtinės vertės pramonės nuosmukiu, kuris paveiktų visą ekonomiką.