Formulės-1 inžinieriai kuria masinį pikapą: ar tai bus lūžis visai pramonei?

Patyrusi didelius finansinius nuostolius ankstesnėse elektromobilių programose – įskaitant ir sumažintas ambicijas, susijusias su elektriniu „Ford F-150 Lightning“ pikapu – „Ford“ pakeitė kryptį ir dabar daugiausia dėmesio skiria prieinamumui, efektyvumui ir supaprastintiems inžineriniams sprendimams.

Užuot pritaikiusi esamas benzininių automobilių platformas, „Ford“ kuria šį pikapą visiškai naujoje architektūroje, pavadintoje „Ford Universal EV Platform“. Ši platforma sukurta specialiai tam, kad būtų sumažintas gamybos sudėtingumas ir kaštai.

Formulės 1 patirtis – į masinės gamybos pikapą

Skelbiama, kad viena iš naujos strategijos dalių – pritraukti inžinierius, turinčius patirties „Formulės 1“ čempionate, kur rezultatus lemia maksimalus efektyvumas ir kuo mažesnis svoris.

Lenktynėms būdingi metodai – pažangus aerodinaminis optimizavimas, lengvų konstrukcijų projektavimas ir spartus prototipų kūrimas – pritaikomi masinės gamybos modeliui. Tobulindama aerodinaminį efektyvumą, „Ford“ siekia sumažinti reikalingo akumuliatoriaus dydį ir kainą, išlaikant konkurencingą vienu įkrovimu nuvažiuojamą atstumą. Būtent akumuliatorius yra viena brangiausių bet kurio elektromobilio dalių.

„Ford“ viduje taip pat įdiegta vadinamoji „premijų“ (angl. bounty) sistema, kuri inžineriniams sprendimams priskiria konkrečią finansinę ir veikimo vertę. Vietoje to, kad atskiros padaliniai derėtųsi tarpusavyje dėl kompromisų, komandos skaitmeniškai įvertina, kaip konstrukcijos pakeitimai veikia kainą, ridą, svorį ar gamybos sudėtingumą. Toks duomenimis grįstas požiūris skatina inžinierius pirmiausia siekti bendro visos transporto priemonės efektyvumo, o ne atskirų komponentų optimizavimo visos sistemos sąskaita.

Kaštų mažinimo priemonės

Naujas kūrimo procesas turėtų paspartinti modelio atsiradimą rinkoje ir kartu padėti išlaikyti griežtą galutinės kainos ribą.

Vienas iš pagrindinių kaštų mažinimo elementų – ličio geležies fosfato (LFP) akumuliatorių chemija. Tokie akumuliatoriai paprastai yra pigesni ir patvaresni už dalį alternatyvų, nors dažnai nusileidžia energijos tankiu.

Gamintoja taip pat mažina detalių skaičių, naudodama dideles konstrukcines lietas dalis, supaprastindama laidynus ir elektroniką, sujungdama atskiras programinės įrangos sistemas. Taip trumpinamas surinkimo laikas ir sumažinamas medžiagų sunaudojimas.

Planuojama, kad gamyba vyks Luivilio mieste (JAV, Kentukio valstija), kur „Ford“ investuoja į gamybos atnaujinimus, skirtus naujai elektra varomų automobilių platformai. Jei projektas pasiteisins, jis gali padėti „Ford“ efektyviau konkuruoti sparčiai augančioje pigesnių elektromobilių pasaulinėje rinkoje ir kartu peržiūrėti tradicinių automobilių gamintojų požiūrį į elektromobilių savikainos mažinimą.

„Ford“ išsamiau dalijasi informacija tinklaraščiuose ir socialiniuose tinkluose apie tai, kaip ketina ištesėti pažadą sukurti geidžiamą elektrinį pikapą, kuris būtų maždaug 20 000 JAV dolerių pigesnis už vidutinę naujo automobilio kainą, bet vis tiek generuotų pelną. Kol kas gamintojas neatskleidžia būsimo modelio techninių duomenų – nuvažiuojamo atstumo, įkrovimo trukmės ar įrangos. Tačiau jau aišku, kad siekis – lengvesni, pigesni ir efektyvesni elektromobiliai, pagaminti iš mažiau detalių.

Visa tai prasideda nuo universalios elektrinės platformos „Universal EV Platform“ (UEV). Pirmiausia ši architektūra bus naudojama vidutinio dydžio pikapui, o vėliau, pasak 12 metų „Tesla“ patirties sukaupusio specialisto Alano Clarke’o, galėtų tapti pagrindu sedanui, krosoveriui, trijų eilių visureigiui ar net mažoms komercinėms furgonų klasės transporto priemonėms.

UEV – tai pirmasis „Ford“ elektromobilis, kuriamas „nuo švaraus lapo“, t. y. visiškai nuo pradžių sukurta elektrinė platforma. Tai žymi strateginį posūkį bendrovei, kuri iki šiol tokius modelius kaip „Mustang Mach-E“ ir „F-150 Lightning“ kūrė daugiausia remdamasi esama infrastruktūra ir tradiciniais gamybos metodais.