Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Kodėl lėti vairuotojai nėra didžiausia grėsmė? Tyrimai atskleidžia, kas iš tiesų yra didžiausia grėsmė
Jau daugelį metų visuomenėje sklando nuomonė, jog lėčiau važiuojantys vairuotojai kelia didesnę grėsmę eismo saugumui nei tie, kurie viršija leistiną greitį. Tokia mintis dažnai pasirodo interneto forumuose ar socialiniuose tinkluose, sukeldama audringas diskusijas.
Tačiau naujausi kelių eismo tyrimai atskleidžia visai kitokį paveikslą. Problema nėra tokia paprasta, kaip skirstymas į gerus ar blogus vairuotojus. Esminę įtaką daro skirtumai tarp transporto priemonių greičio ir bendras eismo srauto dinamiškumas.
Dar septintajame dešimtmetyje buvo atlikti tyrimai, kurie rodė, jog didžiausią pavojų kelia važiuojantys itin lėtai arba itin greitai. Tačiau laikui bėgant šie rezultatai buvo klaidingai interpretuojami, ir atsirado mitas apie ypatingą lėtų vairuotojų keliamą pavojų. Šiandien mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausia yra eismo tėkmė.
Kai vieni dalyviai juda daug greičiau ar lėčiau už kitus, atsiranda konfliktinės situacijos, kurios tampa potencialiomis avarijų priežastimis. Net šiuolaikinės pagalbinės sistemos, tokios kaip adaptyvus kruizo kontrolės mechanizmas, yra sukurtos tam, kad užtikrintų sklandų ir vienodą transporto judėjimą.
Todėl pagrindinė žinutė paprasta, tai pavojų sukelia ne patys lėti vairuotojai, o ryškūs greičio skirtumai tarp transporto priemonių. Šie skirtumai kuria nestabilias situacijas kelyje, didina streso lygį ir mažina vairuotojų galimybes tinkamai reaguoti.
Greitis vis dar žudo
Statistika aiškiai parodo, kas yra tikroji grėsmė. Vien 2023 metais Jungtinėse Valstijose beveik trečdalis visų mirtinų eismo įvykių buvo susiję su viršytu greičiu. Iš 40 tūkst. žuvusiųjų keliuose, beveik 12 tūkst. mirė dėl pernelyg didelio greičio. Įdomu tai, kad daugiau nei pusė tokių nelaimių įvyko ne greitkeliuose, o paprastose keliuose, kur leistinas greitis nesiekia net 90 kilometrų per valandą. Tai griauna įsitikinimą, jog pavojus slypi tik autostradose.
Moksliniai modeliai aiškiai nubrėžia ribą tarp greičio ir pasekmių. Pavyzdžiui, padidinus vidutinį greitį vos dešimčia procentų, mirtinų avarijų skaičius šokteli net keturiasdešimt procentų. Fizikos dėsniai negailestingi, tai kuo didesnis greitis, tuo ilgesnis stabdymo kelias ir tuo stipresnė smūgio jėga. Pakanka palyginti didinant greitį nuo 64 iki 97 kilometrų per valandą, smūgio energija padidėja daugiau nei dvigubai.
Šiuolaikinės transporto priemonės aprūpintos įvairiais pagalbos vairuotojui sprendimais, tačiau net ir moderniausia technologija negali kompensuoti rizikos, kurią sukelia per didelis greitis. Trumpesnis vairuotojo reakcijos laikas, ilgesnis stabdymo kelias ir didesnė avarijų tikimybė daro greičio viršijimą pavojingiausiu įpročiu kelyje.
Kas labiausiai rizikuoja?
Tyrimai rodo, kad greičio viršijimas nėra vienodai paplitęs tarp visų vairuotojų. Didžiausią riziką kelia jauni vyrai. Statistika rodo, kad net penktadalis jų yra susiję su mirtinais eismo įvykiais, kuriuose buvo viršytas greitis. Tuo tarpu tarp moterų šis rodiklis tesiekia apie 12 proc.
Apklausos patvirtina šią tendenciją, kad beveik pusė vairuotojų prisipažįsta bent kartą per mėnesį viršiję greitį autostradoje daugiau nei dvidešimt kilometrų per valandą. Efektyvia viena iš priemonių laikomi greičio matuokliai. Jie įrengti šimtams bendruomenių JAV ir jų poveikis akivaizdus, tai vidutiniai greičiai sumažėja, o pažeidėjų dalis krenta net per pusę.
Įdomu tai, kad dauguma vairuotojų pritaria tokių sistemų naudojimui, nors dar neseniai jos keldavo daug diskusijų. Europa taip pat žengia dar toliau, tai nuo 2024 metų visi nauji automobiliai privalo turėti intelektualią greičio ribojimo pagalbą.
Šalia gyvybių praradimo skaudus aspektas yra ir ekonominiai nuostoliai. Vien 2019 metais JAV dėl avarijų, susijusių su greičiu, buvo patirta beveik 42 mlrd. eurų žala. O bendros avarijų išlaidos šiuo metu vertinamos daugiau nei 256 mlrd. eurų. Be to, greitis daro tiesioginę įtaką ir kuro sąnaudoms, važiuojant šiek tiek lėčiau, automobilis sunaudoja ženkliai mažiau degalų.
Tikroji saugumo formulė
Šiuolaikiniai tyrimai nedviprasmiškai paneigia mitą apie lėtai važiuojančių vairuotojų keliamą ypatingą pavojų. Tiesa ta, kad tikrasis pavojus kyla iš greičio viršijimo. Pavieniai skirtumai tarp automobilių judėjimo gali būti problemiški, tačiau būtent pernelyg greita kelionė yra dažniausia skaudžių nelaimių priežastis.
Saugiausi vairuotojai yra tie, kurie laikosi nustatytų taisyklių, važiuoja nuosekliai, nesukelia staigių manevrų ir prisitaiko prie bendros eismo tėkmės. Tai atitinka ne tik saugumo principus, bet ir šiuolaikinių automobilių saugos sistemų veikimo logiką. Todėl norint iš tiesų sumažinti nelaimių keliuose, svarbiausia yra paprastas receptas, tai važiuoti laikantis nustatyto greičio ir gerbti kitus eismo dalyvius.
Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti