Kruša pavertė automobilį metalo laužu: pasakė, ar draudimas išties išgelbės jus tokioje situacijoje

Tokios žalos taisymas kainuoja brangiai, o kai kuriais atvejais transporto priemonė tampa visiškai netinkama eksploatacijai. Todėl vis dažniau vairuotojai kelia klausimą, ar draudimas padengs šias išlaidas.

Svarbu suprasti, kad privalomasis civilinės atsakomybės draudimas tokiais atvejais nepadeda. Vienintelis sprendimas apsaugoti savo automobilį nuo krušos yra papildomas draudimo paketas. Tačiau ir čia yra daug niuansų, apie kuriuos verta žinoti kiekvienam vairuotojui.

Draudimo bendrovės kiekvieną įvykį vertina individualiai. Todėl net ir turint papildomą draudimą, ne visada galima tikėtis kompensacijos. Viskas priklauso nuo sutarties sąlygų, vairuotojo veiksmų bei draudiko vertinimo.

Kada apsaugo „Kasko“ polisas?

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas skirtas tik žalai, padarytai kitiems eismo dalyviams. Norint apdrausti savo automobilį nuo stichinių nelaimių, tokių kaip kruša, būtinas „Kasko“ draudimas. Dauguma pilnų tokio paketo polisų numato apsaugą nuo šio tipo žalos, todėl vairuotojai, pasirinkę tokį variantą, gali jaustis saugiau.

Vis dėlto rinkoje siūlomi ir pigesni variantai, vadinamieji „MINI Kasko“ polisai. Jie dažnai apima tik ribotą apsaugą, o krušos žala neretai lieka nekompensuojama. Štai kodėl labai svarbu perskaityti bendrąsias draudimo sąlygas prieš pasirašant sutartį. Kiekviena bendrovė gali numatyti skirtingas išimtis, todėl net smulkus punktas dokumente gali nulemti, ar po audros gausite kompensaciją.

Nuostolių dydis po krušos

Krušos padaryta žala gali būti labai įvairi. Kartais tenka tvarkyti tik smulkius įlenkimus, tačiau net ir tokios išlaidos siekia kelis tūkstančius eurų. Stogo remontas ar langų keitimas kainuoja dar brangiau. 

Jei krušos ledai būna dideli, automobilis gali būti pripažintas visiškai sugadintu. Tokiu atveju draudikas kompensuoja tik bendrą transporto priemonės vertę. Kompensacijos suma priklauso ne tik nuo patirtos žalos, bet ir nuo pačios sutarties sąlygų. 

Dažnai draudimo bendrovės įskaičiuoja vairuotojo dalyvavimą padengiant dalį išlaidų, o pasirinktinas žalos šalinimo būdas yra serviso paslaugos ar kompensacija pagal sąmatą, taip pat daro įtaką galutinei sumai. Negana to, kai kurios sutartys numato nuolaidų praradimą ateinančiais metais, jei vairuotojas pasinaudoja draudimo išmoka.

Kada draudikas gali atsisakyti mokėti?

Nors „Kasko“ polisas dažnai garantuoja kompensaciją, yra situacijų, kai draudikas gali atsisakyti išmokėti pinigus. Viena jų, tai vadinamasis grubus aplaidumas. Pavyzdžiui, jeigu vairuotojas žinojo apie artėjančią krušą, bet paliko automobilį atviroje vietoje, nors galėjo jį pastatyti po stogu, bendrovė gali pripažinti, kad jis nepadarė visko, jog sumažintų riziką. 

Panaši situacija taikoma ir tada, kai sutartyje nurodyta, kad automobilis yra laikomas garaže, tačiau realybėje jis nuolat stovi kieme. Tokie neatitikimai gali tapti pagrindu atsisakyti kompensacijos. Be to, jei automobilis buvo paliktas su pravirais langais ar kitais pažeidimais, kurie padidino žalos riziką, draudikas taip pat gali nemokėti.

Kruša yra vienas pavojingiausių gamtos reiškinių automobiliui, nes net kelios minutės gali paversti transporto priemonę metalo laužu. Nors „Kasko“ draudimas dažniausiai suteikia apsaugą, būtina labai gerai išstudijuoti sutarties sąlygas. Tik taip galima užtikrinti, kad nelaimės atveju nebūsite palikti vieni su milžiniškomis išlaidomis.