Lietuvoje uždraus dyzelinius automobilius, pasakė, kada tokių automobilių nebeliks šalies gatvėse

Didelė dalis šalies automobilių parko – tai seni, neefektyvūs ir daug teršalų į aplinką išmetantys automobiliai. Juose dominuoja būtent dyzeliniai modeliai. Toks parkas kelia grėsmę tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai.

Nors oficialiai dar nėra paskelbta tiksli data, kada bus visiškai uždrausti seni dyzeliniai automobiliai, pokyčių jau matyti. Vyriausybės ir savivaldybių lygmeniu vis dažniau pasigirsta diskusijų apie būtinybę riboti taršiausius automobilius miestuose. 

Kalbama ne tik apie ribojimus, bet ir apie papildomas rinkliavas bei mokesčius. Vairuotojai, turintys senus dyzelius, netrukus gali susidurti su labai apčiuopiamomis pasekmėmis. Tiesa ta, kad pokyčiai ateina ne per naktį, tačiau jie jau prasidėjo. 

Naujos tvarkos dėl automobilių taršos mokesčių, griežtesni reikalavimai techninei apžiūrai ir kalbos apie mažos taršos zonas rodo, kad ateityje senų dyzelinių automobilių savininkams teks priimti sunkų sprendimą – atsisveikinti su savo transporto priemone arba sumokėti daugiau.

Mažos taršos zonos – pirmas žingsnis ribojimų link

Pirmasis akivaizdus žingsnis link dyzelinių automobilių ribojimo yra vadinamosios mažos taršos zonos. Tokios zonos jau veikia daugelyje Europos miestų – Berlyne, Paryžiuje, Milane. Lietuvoje tokio tipo iniciatyva pradėta Vilniuje. 

Sostinės savivaldybė jau kurį laiką ruošiasi įvesti apribojimus seniausiems, daugiausiai teršalų išmetantiems automobiliams, tiek dyzeliniams, tiek benzininiams.

Pagal šiuo metu svarstomą planą, į centrinę miesto dalį negalės įvažiuoti automobilių vairuotojai, kurių transporto priemonės neatitinka „Euro 4“ ar aukštesnių standartų. Tai reiškia, kad į zoną negalės patekti dauguma dyzelinių automobilių, pagamintų iki 2006 metų. 

Ribojimai pradžioje galios tik tam tikromis valandomis ar savaitės dienomis, tačiau ilgainiui šios priemonės taps griežtesnės.

Tokią tvarką ketina perimti ir kiti didieji Lietuvos miestai. Kaunas ir Klaipėda jau domisi galimybėmis įgyvendinti panašias zonas savo teritorijose. Todėl tikėtina, kad per artimiausius kelerius metus mažos taršos zonos taps įprastu reiškiniu Lietuvos miestuose, o dyzelinių automobilių savininkai neišvengiamai turės ieškoti alternatyvų.

Ekonominis spaudimas: didesni mokesčiai ir išlaidos

Be fizinių ribojimų, Lietuvoje pamažu stiprėja ir ekonominis spaudimas taršiems automobiliams. Nuo 2020 metų pradėtas taikyti automobilių taršos mokestis – vienkartinis mokėjimas už registruojamą transporto priemonę, jau privertė kai kuriuos vairuotojus persvarstyti savo pasirinkimus. 

Nors šis mokestis šiuo metu nėra labai didelis, planuojama jį peržiūrėti ir padaryti labiau proporcingą išmetamų CO₂ kiekiui.

Taip pat vis dažniau kalbama apie tai, kad būtų įvestas metinis taršos mokestis, tokia sistema jau seniai galioja Vakarų Europoje. Tokiu atveju taršių automobilių savininkai turėtų mokėti papildomai kiekvienais metais. Tai paveiktų ypač tuos, kurie važinėja senais dyzeliniais automobiliais.

Kitas svarbus klausimas – kuro kainos. Nors dyzelinas tradiciškai buvo laikomas pigesne alternatyva, pastaraisiais metais skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų išnyko. Kartu su augančiais mokesčiais ir draudimais tai dar labiau mažina dyzelinių automobilių patrauklumą.

Ką daryti senų dyzelių savininkams?

Vairuotojai, kurių automobiliams gresia ribojimai, turėtų jau dabar pradėti galvoti apie alternatyvas. Tai gali būti ne tik elektromobiliai, bet ir mažiau taršūs benzininiai modeliai ar hibridai. 

Valstybė siūlo tam tikras subsidijas, pavyzdžiui, skiria paramą tiems, kurie atsisako seno automobilio ir įsigyja elektromobilį. Nors ši parama nepadengia visų išlaidų, tai vis tiek yra paskata žengti tvaresnės transporto priemonės link.

Taip pat verta atidžiai sekti pokyčius miestų savivaldybėse. Jei gyvenate ar dažnai lankotės mieste, kuriame planuojama įvesti mažos taršos zoną, svarbu žinoti, kada ir kaip keisis eismo taisyklės, kokie standartai bus taikomi ir ar jūsų automobilis dar atitiks reikalavimus.

Ateitis be dyzelio?

Tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos požiūris aiškus – dyzeliniai automobiliai pamažu turi išnykti iš kelių. Nors tai dar nebus rytoj ar net kitais metais, procesas jau prasidėjo. 

Prasidėjus griežtesnei techninei kontrolei, didėjant mokesčiams ir atsirandant vis daugiau ribojimų, dyzelio era artėja prie pabaigos.

Gali būti, kad iki 2030 metų Lietuvoje bus visiškai uždrausta registruoti naujus dyzelinius automobilius, o iki 2040-ųjų – net ir eksploatuoti kai kuriuos senesnius modelius miestuose. Kol kas tai tik prognozės, bet jos grindžiamos realiais veiksmais ir tendencijomis.

Todėl jei turite seną dyzelinį automobilį, dabar pats laikas pradėti svarstyti kitus pasirinkimus. Net jei šiuo metu jokių apribojimų nėra, jie tikrai bus. Ir kuo anksčiau tam pasiruošite, tuo mažesnė bus žala jūsų kišenei.