Absoliutus fiasko: „Stellantis“ bankrotas Kinijoje tapo skaudžia pamoka visai automobilių rinkai

2025 metų liepą Čangšos miesto (Hunanio provincija) teismas paskelbė bankrotą bendrovei „GAC-Stellantis“, kuri buvo sukurta dar 2011 metais kaip bendras projektas tarp Kinijos gamintojo GAC ir tuometinio „Fiat Chrysler Automobiles“. Projektas žadėjo daug, buvo suplanuotos investicijos, siekiančios 17 mlrd. juanių (apie 2,3 mlrd. eurų), bei dviejų gamyklų statyba Guangdžou ir Čangšoje. Bendra metinė gamybos apimtis turėjo siekti net 300 tūkst. automobilių.

Iš pradžių rezultatai buvo įkvepiantys, 2017 metais parduota per 200 tūkst. transporto priemonių. Vis dėlto netrukus sekė ryškus nuosmukis. Kol Kinijos rinka greitai perėjo prie elektromobilių ir pažangių technologijų, „GAC-Stellantis“ liko ištikimi vidaus degimo varikliams. Tai tapo vienu iš pagrindinių jų žlugimo veiksnių.

Skolos ir neįvykusios aukciono viltys

Šiandien „Stellantis“ Kinijoje susiduria su daugiau nei 8 mlrd. juanių įsipareigojimų, tai prilygsta apie 1,1 mlrd. JAV dolerių. Iš šios sumos net 4 mlrd. juanių yra teisiškai patvirtintos skolos kreditoriams. Tuo tarpu bendrovės turtas vertinamas tik apie 1,9 mlrd. juanių. Per penkis viešuosius aukcionus buvo bandoma parduoti įmonės turtą, tai yra žemės sklypus, įrangą, abi gamyklas, tačiau nesėkmingai. Pirkėjų neatsirado.

2022 metais pradėta restruktūrizacija taip pat nedavė norimų rezultatų, nes nepavyko pasiekti susitarimo su kreditoriais. Galiausiai buvo nuspręsta likviduoti įmonę. Tai reiškia ne tik finansinę nesėkmę, bet ir visišką „Stellantis“ pasitraukimą iš Kinijos rinkos.

Kodėl „Stellantis“ nesugebėjo išsilaikyti Kinijoje?

„Stellantis“ nesėkmė nėra pavienis atvejis, su sunkumais Kinijos rinkoje susiduria ir kiti Vakarų gamintojai. Kinijos automobilių sektorius per pastarąjį dešimtmetį kardinaliai pasikeitė. Šiandien čia dominuoja elektriniai automobiliai, kurių pasiūla yra plati, o technologijos labai pažangios. Vietiniai gamintojai, siūlantys prieinamus ir šiuolaikiškus elektromobilius, išstūmė tradicinius vidaus degimo automobilius iš populiariausiųjų sąrašo.

„Stellantis“ bendradarbiavimas su GAC orientavosi būtent į vidaus degimo varikliais varomus modelius. Tam, kad būtų galima pereiti prie elektromobilių gamybos, būtų reikėję papildomų investicijų, siekiančių kelis milijardus dolerių. Nei „Stellantis“, nei kiti investuotojai nebuvo pasirengę tokiai rizikai.

Po „Fiat Chrysler“ ir „PSA Group“ susijungimo atsirado dar viena problema, „Stellantis“ siekis perimti didesnę kontrolę bendroje įmonėje susidūrė su pasipriešinimu iš GAC pusės. Priešprieša tarp partnerių, prastėjantis tarpusavio santykis ir nepalankios reguliacinės sąlygos užsienio įmonėms Kinijoje tik dar labiau apsunkino padėtį.

Pamokos ateičiai ir nauji strateginiai prioritetai

Bankrotas Kinijoje reiškia ir simbolinę šio projekto pabaigą. Tai buvo didelės apimties ir ambicingas planas, kurį prieš beveik penkiolika metų inicijavo garsus pramonės lyderis Sergio Marchionne. Šiandien šis projektas tampa pamoka, kiek svarbu yra lankstumas, gebėjimas greitai reaguoti į rinkos pokyčius ir pasirengimas investuoti į ateities technologijas.

„Stellantis“ nesėkmė Kinijoje atskleidžia, kad vien geros pradinės idėjos nepakanka. Sparčiai besikeičiančioje rinkoje būtina ne tik stebėti tendencijas, bet ir ryžtingai jas įgyvendinti. Elektromobiliai, autonominis vairavimas, skaitmeninės paslaugos ir visa tai nebe ateities vizija, o būtinybė.

Kinijos pamoka automobilių pramonei

„Stellantis“ pasitraukimas iš Kinijos rinkos rodo, jog net didžiausiems žaidėjams gali nepavykti, jei jų sprendimai neatitinka laikmečio iššūkių. Milijardiniai nuostoliai, žlugusios gamyklos ir prarasta rinkos dalis tampa akivaizdžiu priminimu, kad automobilių sektorius niekada nestovi vietoje. Ši istorija ne tik užbaigia svarbų „Stellantis“ plėtros skyrių, bet ir siūlo vertingą pamoką visai pramonei, tai prisitaikyti privalu nuolat, o sėkmę lemia ne praeities laimėjimai, o gebėjimas veikti šiandien.