Degalų kainos kris į rekordines žemumas: tai pajaus ir lietuviai, bet ekspertai siunčia ir pavojaus signalą

OPEC+ aljansą šiuo metu sudaro 22 šalys, tačiau šįkart prie susitarimo jungiasi tik aštuonios, tai Alžyras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Irakas, Kazachstanas, Rusija, Kuveitas, Omanas ir Saudo Arabija. Ekspertų teigimu, toks žingsnis gali paskatinti naftos kainų mažėjimą pasaulinėse rinkose.

Kaip anksčiau informavo Latvijos naujienų portalas „Jauns.lv“, prie mažėjančių degalų kainų prisideda ir JAV dolerio nuvertėjimas euro atžvilgiu. Degalų mažmeninės prekybos bendrovės „Circle K Latvia“ degalų vadovas Gatis Titovs pažymėjo, kad doleris euro atžvilgiu nuvertėjo iki žemiausio lygio per pastaruosius ketverius metus.

Kadangi tiek nafta, tiek degalai pasaulyje prekiaujami JAV doleriais, šios valiutos nuosmukis turi tiesioginį poveikį kainoms ir Baltijos šalyse. Pasak G. Titovo, nuo balandžio pradžios dyzelino kaina degalinėse jau sumažėjo apie dešimt centų už litrą. 

Jeigu ši tendencija išliks, o išoriniai veiksniai nesikeis, galima tikėtis, kad degalų kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje mažės toliau. G. Titovas taip pat paaiškino, kad dolerio nuosmukį lemia įvesti muitai ir investuotojų sprendimai perkelti kapitalą iš JAV į Europos rinkas. 

Prie to prisidėjo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo kritika Federalinio rezervų banko vadovui bei vieši bandymai jį nušalinti. Tokie veiksmai sumažino pasitikėjimą JAV institucijomis ir doleriu kaip stabilia valiuta.

Be to, JAV ir Kinijos prekybos ginčai mažina pasaulinį naftos poreikį, o tai gali būti ženklas, kad pasaulio ekonomikos augimas lėtėja. Kai kurie ekonomistai jau svarsto apie galimą recesiją JAV. Tuo tarpu Tarptautinis valiutos fondas sumažino JAV ekonomikos augimo prognozę šiems metams iki 1,8 proc., daugiausia dėl D. Trumpo administracijos įvestų tarifų.

Pastebima, kad po truputį išnyksta ir karo Ukrainoje įtaka. G. Titovas atkreipia dėmesį, kad jei Rusijai pavyks vilkinti taikos susitarimą su Ukraina, o JAV pasitrauktų iš derybų, konfliktas gali užsitęsti. Tokiu atveju tikėtinas tolesnis spaudimas naftos kainoms, ypač jei bus tęsiami ar intensyvinami išpuoliai prieš Rusijos naftos infrastruktūrą.

Pasak Latvijos energijos tiekėjo „Virši“ valdybos pirmininko Jānio Vībos, „Brent“ tipo naftos kaina nuo kovo pabaigos smuko nuo 74 iki 63 JAV dolerių už barelį. Jis taip pat įvardijo du pagrindinius veiksnius, lėmusius šį smukimą.

Pirmiausia – JAV sprendimas padidinti muitus daugumai pasaulio šalių. Tai kelia riziką artėjančiai pasaulinei recesijai, o sumažėjus ekonominei veiklai, krenta ir naftos paklausa. Antra – OPEC+ šalių sprendimas didinti naftos gavybą nuo 2025 metų gegužės. Toks žingsnis didins pasiūlą rinkoje, o tai natūraliai lemia kainų mažėjimą.

Kaip pabrėžė J. Vība, degalų kainos degalinėse reaguoja į pasaulines naftos kainų tendencijas ne iš karto, o šiek tiek vėluodamos. Tai susiję su konkrečių tiekėjų tiekimo grandinėmis bei turimų atsargų kiekiu.