Prisijunkite
Prisijunkite
Net ir gyvenant tame pačiame mieste, degalų kainos gali skirtis itin ženkliai, kartais net 20 ar 30 euro centų už litrą. Kodėl taip nutinka ir ką apie tai turėtų žinoti kiekvienas vairuotojas, aiškina specialistai.
Pasak startuolio „Unvero“ įkūrėjų Eriko Miliuko ir Edgardo Suchodolskio, visa tai yra sumanus degalinių tinklų kainodaros žaidimas, kuriame laimi ne visada pirkėjas.
Nors didmeninėje rinkoje kainos yra vienodos, jas nusipirkusios degalinės pradeda savo karuselę – nustato tokias kainas, kokios joms labiausiai apsimoka konkrečioje vietoje. Jei tai mažas miestelis su viena degaline. Natūralu, kad pigesnių degalų ten ieškoti neverta.
Tačiau didmiesčiuose ar šalia pagrindinių kelių tinklų konkurencija lemia mažesnes kainas, nors ir ne visur. Vienas iš pirkėjų pritraukimo metodų – švieslentės mirgėjimas, kuris dažnai reiškia akciją ar specialų pasiūlymą.
Tačiau ne visada tai tikra nuolaida, nes tai gali būti tiesiog psichologinis kabliukas. Kaip pastebi Suchodolskis, automatinės savitarnos degalinės be personalo, kavos aparatų ar parduotuvių gali siūlyti mažesnes kainas, bet net ir ten ne visada jos bus žemiausios.
Būtina stebėti, kurioje vietoje pildotės degalus, prie greitkelio kaina išauga savaime, o miestelyje gali būti kur kas palankesnė.
Svarbu ir tai, kad kai kurios degalinės pelną kraunasi ne iš degalų, o iš kavos, sumuštinių ar kitų parduodamų prekių. Tad didesnės degalų kainos kartais pasiteisina – klientai vis tiek užeina, perka ir kitus dalykus.
Norintieji sutaupyti turėtų įprasti tikrinti degalų maržą patys – „Orlen“ puslapyje matomos didmeninės kainos leidžia palyginti su matomomis švieslentėje ir suprasti, kiek uždirba degalinė.
Tuo metu Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša apie sezoniškai kylančias kainas, vasarai artėjant, degalų poreikis auga, o kartu brangsta ir benzinas, ir dyzelinas. Šiuo metu dyzelino litras jau kainuoja apie 1,51 euro, o benzinas – 1,41 euro.
Tai nėra tiesioginis Artimųjų Rytų konflikto poveikis, o labiau natūralus pavasario-vasaros sezono efektas. Tiesa, degalų kainos Lietuvoje vis dar kiek mažesnės nei Lenkijoje, bet tik statistiškai.
Realybėje, degalinėse prie sienos, Lietuvoje degalai dažnai kainuoja brangiau nei šalies vidurkis, o Lenkijos pusėje – pigiau nei pas juos įprastai. Tai rodo, kad vadinamasis „degalų turizmas“ vis dar veikia ir jį lemia ne tik akcizai, bet ir konkretūs degalinių sprendimai.
Galiausiai, nuo šių metų įsigaliojus naujam akcizų didinimui, dėl anglies dioksido dedamosios ir Gynybos fondo – benzinas bei dyzelinas Lietuvoje pabrango iki 10–40 proc.
Dėl to skirtumai tarp kaimyninių šalių išlieka svarbūs, o pirkėjams belieka atidžiai sekti, kur ir kada pildyti baką, kad piniginė nenukentėtų be reikalo.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti