„Mercedes“ keičia žaidimo taisykles: nuspręsta parduoti dešimtis automobilių salonų, kas laukia toliau?

Oficialiai paskelbta, kad planuojama parduoti 80 „Mercedes“ atstovybių, veikiančių visoje Vokietijoje. Šis sprendimas yra pagrindinė bendrovės taupymo plano dalis. Vienas pagrindinių tikslų yra atskirti įvairius padalinius nuo centrinės struktūros ir paversti juos savarankiškai veikiančiais verslais. 

Kartu siekiama sumažinti priklausomybę nuo fizinių salonų ir vis daugiau dėmesio skirti tiesioginei prekybai internetu. Ši strategija iš esmės keičia automobilių pardavimo modelį. Tradicinis kontaktas su klientu salone po truputį traukiasi, o vietoje to formuojasi skaitmeninė vartotojo patirtis. 

Tai reikalauja ne tik technologinių pokyčių, bet ir iš naujų savininkų tikimasi aiškaus prisitaikymo prie pasaulinės „Mercedes-Benz“ politikos. Norint įsigyti „Mercedes“ saloną, nauji investuotojai turi atitikti tam tikras sąlygas. Svarbiausi iš jų yra paslaugų skaitmeninimas, aukštų klientų aptarnavimo standartų išlaikymas bei prisitaikymas prie pasaulinės bendrovės vizijos. 

Tai reiškia, kad nauji salonų valdytojai negalės veikti visiškai laisvai. Jiems reikės ne tik investuoti į infrastruktūrą, bet ir užtikrinti vieningą prekės ženklo patirtį visiems klientams.

Tuo pačiu jie galės pasirinkti, ar toliau dirbti kaip „Mercedes“ atstovai, ar plėtoti savo veiklą nepriklausomai. Teoriškai net ir galimybė visiškai nutraukti veiklą nėra atmesta, jeigu to pageidautų naujasis savininkas. Tokia laisvė leidžia verslui prisitaikyti prie įvairių regioninių poreikių, tačiau kelia papildomą įtampą darbuotojams, nežinantiems, kokios permainos jų laukia.

Pokyčių užuomazgos prasidėjo seniai

„Mercedes-Benz“ sprendimas parduoti salonus nėra naujas reiškinys. Dar 2014 ir 2015 metais bendrovė jau buvo atsisakiusi dalies savo prekybos vietų, daugiausia regioninių padalinių užsienyje. Tada tai apėmė 63 salonus, veikusius keliose šalyse. 

Tačiau šį kartą planai dar ambicingesni, planuojama atsisakyti dar didesnio skaičiaus atstovybių, ir tai jau vyksta pačioje Vokietijoje, kur „Mercedes“ turi gilias tradicijas.

Šis žingsnis rodo, kad bendrovė ieško lankstesnio veiklos modelio, kurio pagrindas būtų mažesnės pastovios išlaidos ir didesnis prisitaikymas prie kintančių rinkos sąlygų.

Nerimas tarp darbuotojų auga

Vienas iš didžiausių šių pokyčių iššūkių yra poveikis darbuotojams. Šiuo metu „Mercedes“ atstovybėse Vokietijoje dirba apie aštuonis tūkstančius žmonių. Pagal Vokietijos teisę jie turi garantuotą darbo vietų apsaugą iki 2029 metų. Tačiau tai nereiškia, kad jų ateitis yra užtikrinta.

Vokietijos profesinės sąjungos jau pareiškė susirūpinimą, kad toks pertvarkos modelis gali padidinti neužtikrintumą, ypač dabartinėje ekonominėje situacijoje. Automobilių pramonė šiuo metu išgyvena transformaciją, susijusią su perėjimu prie elektromobilių, tiekimo grandinės trikdžiais ir augančia konkurencija. Esant tokioms sąlygoms, kiekvienas struktūrinis pokytis gali sukelti papildomą nestabilumą.

„Mercedes-Benz“ vykdoma atstovybių pardavimo strategija yra svarbus žingsnis link naujos verslo struktūros, kurioje daugiau dėmesio skiriama skaitmeniniam ryšiui su klientu ir mažesniam priklausymui nuo fizinės infrastruktūros. Nors toks sprendimas gali padėti sumažinti sąnaudas ir padidinti veiklos lankstumą, jis taip pat kelia daug neatsakytų klausimų apie darbuotojų ateitį. Kol kas jie saugomi iki 2029 metų, bet ką reikš šis apsaugos laikotarpis pasibaigus lieka neaišku.

Šie pokyčiai gali būti tik pradžia platesnės transformacijos visame automobilių sektoriuje, kuriame pusiausvyra tarp technologijų, žmonių ir verslo stabilumo tampa vis svarbesnė.