Prisijunkite
Nors elektriniai automobiliai Lietuvos keliuose tampa vis labiau įprasti, dalis vairuotojų vis dar žiūri į juos įtariai. Pagrindinis nerimas – ne dėl elektros kainų ar įkrovimo stotelių tinklo, bet dėl pačio automobilio širdies: baterijos. Jos vertė gali siekti net 40 procentų viso automobilio kainos, todėl kiekvienas būsimasis pirkėjas nori žinoti, ar ši „širdis“ dar plaks ilgai. Iki šiol pirkėjai buvo priversti pasikliauti pardavėjo žodžiu ar pavieniais sertifikatais, tačiau nuo 2027 metų viskas keičiasi iš esmės. Europos Sąjungos įvedamas baterijos pasas taps privalomu dokumentu kiekvienam elektromobiliui, o tai pažada visiškai naują skaidrumo erą.
Lietuvoje, kaip ir visoje ES, įsigalios vadinamasis skaitmeninis baterijos pasas – dokumentas, kuris taps elektromobilio lygiaverčiu „techniniu pasu“. Jo prasmė paprasta, bet revoliucinė: kiekvienas naudoto elektromobilio pirkėjas galės matyti tikrąją baterijos būklę, jos istoriją ir net žaliavų kilmę. Tai ne šiaip būklės patikra, o išsamus elektroninis dosjė, kuriame registruojami nusidėvėjimo rodikliai, įkrovimų ciklai, temperatūrų viršijimo atvejai, žaliavų kilmė, CO₂ pėdsakas ir net informacija apie būsimą perdirbimą.
Skaitmeninio produkto paso (DPP) idėją detalizuoja Europos reglamentas (ES) 2024/1781, kurį Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau ruošiasi įgyvendinti. Šis dokumentas numato skaidrumą viso produkto gyvavimo metu – nuo gamybos iki perdirbimo. Baterijų pasas taps tik vienu iš daugelio: ateityje panašų QR kodą turės drabužiai, tekstilė, net padangos. Tačiau būtent elektromobilių pasaulyje toks pokytis bus didžiausias, nes čia informacijos trūkumas šiandien gali lemti tūkstančių eurų skirtumus.
Nors elektros automobiliai kasmet populiarėja, apklausos rodo, kad didelė dalis vairuotojų jų vis dar vengia. Dekra duomenimis, net 43 procentai vairuotojų nerizikuoja pirkti naudoto elektromobilio dėl baterijos būklės neapibrėžtumo. Lietuvoje ši baimė dar stipresnė: rinka maža, daug automobilių įvežami iš užsienio, o reali jų istorija kartais tampa mįsle.
Gamintojų pateikiami sertifikatai kol kas aprėpia tik baterijos sveikatos rodiklį (SoH), tačiau nuo 2027 metų tai bus tik dalis istorijos. Baterijos pasas taps universalia, standartizuota informacijos platforma, į kurią galės atsiremti tiek pirkėjai, tiek serviso specialistai, tiek draudikai. Tai reikš, kad automobilio būklės nuslėpti nebeišeis – skaidrumo lygis bus toks pat, kaip šiandien tikrinant automobilio ridos istoriją „CarVertical“ ar „Regitroje“.
Dokumentas bus skaitmeninis, prieinamas internetu, o pirkėjui tereikės nuskenuoti QR kodą automobilio dokumentuose. Informacija bus automatiškai atnaujinama pagal automobilio sistemas – jokių ranka pildomų formų, jokių interpretacijų. Pirkėjai galės matyti:
• tikslų baterijos sveikatos lygį (SoH),
• kiek kartų ji buvo įkrauta AC ir DC režimais,
• ar automobilis kada nors viršijo rekomenduojamas temperatūras,
• ar buvo keisti moduliai,
• kokios žaliavos panaudotos gamyboje,
• CO₂ pėdsaką, susidariusį baterijos gamybos metu,
• rekomenduojamą perdirbimo būdą.
Ši informacija bus neįkainojama tiems, kurie ieško patikimo automobilio kasdienai ar planuoja ilgalaikę eksploataciją. Be to, baterijos pasas turėtų sumažinti vadinamąjį „psichologinį nusidėvėjimą“ – mitą, kad dešimties metų elektromobilio baterija automatiškai bus netinkama. Realūs duomenys leis jo atsisakyti.
Naudoto elektromobilio vertė priklausys ne tik nuo ridos ar komplektacijos, bet ir nuo objektyvios baterijos istorijos. Vokietijoje veikiantys nepriklausomi sertifikavimo centrai, tokie kaip Aviloo, rodo, kad automobiliai su oficialiu tikrinimo dokumentu parduodami iki 20 procentų brangiau. Analogiška situacija neabejotinai laukia ir Lietuvos rinkos.
Pardavėjams tai reiškia galimybę sąžiningai parodyti automobilio būklę ir gauti teisingą kainą. Pirkėjams – didesnę ramybę, kad perka ne „katę maiše“, o tikrai patikimą transporto priemonę.
Taip, nors jie dar nėra tokie išsamūs kaip būsimasis EU baterijos pasas. Oficialių gamintojų atstovybės – pavyzdžiui, Volkswagen, BMW ar Hyundai – jau dabar pateikia dokumentus, kuriuose nurodoma baterijos būklė. Volkswagen atstovybės teigimu, sertifikatas suteikiamas kiekvienam naudotam elektromobiliui, o 80 procentų ar didesnis SoH rodiklis laikomas tinkamu programos standartui. Įdomu tai, kad „Volkswagen Group Polska“ tvirtina niekada nereikėję keisti visos baterijos – tik atskirus modulius, o po remonto bendras baterijos pajėgumas netgi padidėdavo.
Tokie pavyzdžiai rodo, kad technologijos ir priežiūra yra pažengusios, o baterijų ilgaamžiškumas – gerokai patikimesnis, nei mano skeptikai.
Baterijos pasas – tai ne tik skaidrumas. Tai ir žingsnis link tvarių sprendimų. Dokumentas fiksuos žaliavų kilmę, CO₂ pėdsaką, perdirbimo galimybes. Tai padės kurti tikrą žiedinę ekonomiką ir kovoti su „žaliaisiais melais“, kai gamintojai tik apsimeta esantys ekologiški.
2027 metų pokytis bus vienas didžiausių per visą elektromobilių istoriją Europoje. O Lietuvoje, kur naudotų automobilių rinka yra viena didžiausių Europoje, jis gali atverti naują, daug skaidresnę ir saugesnę elektromobilių erą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.