Paskutinė vinis į vidaus degimo variklių karstą: šioje šalyje jie jau niekam nebereikalingi, tokiu pavyzdžiu turėtų pasekti ir kitos pasaulio valstybės

Praėjusį mėnesį Norvegijos kelių federacija pirmą kartą pranešė, kad šalyje elektrinių transporto priemonių dabar yra daugiau nei tų, kurios aprūpintos vidaus degimo varikliais. Iš 2,8 mln. šiuo metu įregistruotų privačių automobilių, 754 303 yra visiškai elektriniai, o tai viršija 753 905 benzinu varomus automobilius.

Daugiau gerų naujienų iš elektromobilių mekos Norvegijos - lapkričio mėnesio duomenimis, užregistruota daugiau nei 10 tūkst. naujų elektromobilių, taigi, iš viso užregistruota 93,6 proc. visų naujų automobilių, o tai rodo, kad perėjimas prie elektromobilių beveik baigtas.

Norvegijos kelių federacijos pranešime spaudai teigiama, kad lapkričio mėn. užregistruota 10 940 naujų elektromobilių, t. y. beveik tiek pat, kiek ir spalio mėn. (10 862), tačiau gerokai daugiau nei praėjusių metų lapkričio mėn., kai šalyje buvo užregistruoti 8 442 nauji elektromobiliai.

Lapkričio mėnesį šioje šalyje iš viso buvo užregistruota 11 689 transporto priemonių, o iš jų – vos 749 automobiliai, kurie nepriskiriami baterija varomiems. Tai sudaro vos 1,3 proc. visų pardavimų Norvegijoje, kas reiškia, kad kone 95 proc. naujų automobilių turi įkrovimo lizdus.

Kalbant apie populiariausius automobilius Norvegijoje – čia ir toliau pirmauja „Tesla Model Y“. Per pirmuosius 11 mėnesių užregistruota 14 926 naujų automobilių, o tai sudaro 13 proc. visų naujų registracijų. Antroje vietoje, bent jau kol kas, yra „Volvo EX30“ - 6 623 vienetai, toliau seka „ID.4“ (6 544) ir „Tesla Model 3“ (6 197).

Šalyje beveik įgyvendintas tikslas atsisakyti vidaus degimo varikliais varomų naujų automobilių

Tai leidžia Norvegijai pasiekti tikslą iki 2025 metų parduoti tik nulinės emisijos automobilius, t. y. dešimtmečiu anksčiau nei ES. Siekdama pašalinti iškastiniu kuru varomas transporto priemones iš kelių, nors Norvegija teikia jau nebe tokias dosnias mokesčių lengvatas elektra varomiems automobiliams, visgi, jų kaina susilygina su benzininių, dyzelinių ir hibridinių automobilių kaina.

Tačiau dekarbonizacijos skatinimas taip pat rodo, kad Norvegijos klimato politiką sunku suderinti su jos, kaip didelės naftos ir dujų gamintojos, statusu.

„Kalbant apie mūsų naftos eksportą, svarbu pabrėžti, kad gamtinės dujos ypač svarbios Europos energetiniam saugumui per ateinančius 15 – 20 metų. Tuo pat metu gamtinių dujų vertės grandinės taip pat turi būti beveik nulinės emisijos, naudojant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas“, – sako Asgeiras Tomasgardas, Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto Energetikos permainų iniciatyvos direktorius.

A. Tomasgardas pažymi, kad tai dar viena sritis, kurioje Norvegija nori užimti pirmaujančią poziciją. Pavyzdžiui, ką tik atidarytas „Northern Lights“ įrenginys Oygardene gali transportuoti ir nuolat saugoti 1,5 mln. tonų CO2 per metus.

Jo teigimu, vienintelis veiksmingas požiūris į klimato kaitos švelninimą yra visapusiškas.

„Mūsų nacionalinė elektros energijos sistema jau yra beveik 100 proc. atsinaujinanti. Lygiai taip pat mažinant išmetamųjų teršalų kiekį tokiuose sektoriuose kaip transportas ir pramonė, elektrifikavimas neišvengiamai atlieka svarbų vaidmenį“ – teigia A. Tomasgardas.

Jis priduria, kad kitas žingsnis būtų elektromobilių technologijos diegimas lengvajame ir sunkiasvoriame krovininiame transporte, kad jis pasiektų tokią pačią rinkos dalį, kaip ir asmeniniai automobiliai – „Tikslas – nulinės taršos transportas“.

Jei daugiau šalių paseks Norvegijos pavyzdžiu, naftos paklausa visame pasaulyje gali pasiekti aukščiausią tašką anksčiau, nei numatyta. Tarptautinė energetikos agentūra mano, kad šis pikas bus pasiektas iki 2030 metų, o lengvieji automobiliai ir sunkvežimiai sudarys daugiau kaip 25 proc. naftos poreikio.