Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Šis greitis laikomas pačiu taupiausiu, bet dauguma šalies vairuotojų jį viršija net to nežinodami
Ar tikrai greitis reiškia didesnes sąnaudas, o gal egzistuoja ta viena riba, kur degalų naudojimas ir važiavimo dinamika geriausiai sutampa. Vairuotojai apie tai ginčijasi nuolat, ir net specialistai ne visada sutaria. Todėl verta trumpai ir aiškiai susidėlioti, ką iš tikrųjų lemia greitis.
Klausimas paprastas, ar įmanoma važiuoti greitai ir kartu taupiai. Daugelis norėtų vieno stebuklingo atsakymo, bet realybė sudėtingesnė. Vis dėlto fizika čia kalba gana garsiai, o jos taisyklės visiems vienodos.
Kartais juokaujama, kad automobilis mažiausiai sunaudoja, kai stovi, ir tai tiesa, nors nelabai naudinga. Kai kalbame rimtai, ieškome tokio režimo, kuris kelionėje leistų sutaupyti be didelio komforto praradimo. Būtent čia atsiranda optimalus greitis ir važiavimo įpročiai.
Kada automobilis sunaudoja mažiausiai?
Nuomonių yra daug, nuo teigiančių kad viskas priklauso nuo pavaros tipo iki tų, kurie rodo į kelių greičio ribojimus. Kiti nurodo 90 ar 100 kilometrų per valandą kaip taupiausią zoną. Tačiau žmonės dažnai pamiršta, kad degalų sąnaudas pirmiausia valdo oro pasipriešinimas.
Specialistai pabrėžia, kad efektyviausias greitis daugumai automobilių yra apie 75 kilometrus per valandą. Tuo metu automobilis jau rieda stabiliai, o oro pasipriešinimas dar nėra tapęs esminiu energijos rijiku. Dėl to ši riba laikoma praktišku kompromisu tarp tempo ir taupumo.
Oro pasipriešinimo vaidmuo
Kuo didesnis greitis, tuo stipriau oras stabdo automobilį, ir tuo daugiau galios reikia jam palaikyti. Didesnė galia reiškia didesnį kuro poreikį, net jei variklis modernus ir ekonomiškas. Todėl virš 75 kilometrų per valandą sąnaudos pradeda augti vis sparčiau.
Ši riba nėra matematinė siena, bet ji padeda suprasti tendenciją. Važiuojant šiek tiek lėčiau ar šiek tiek greičiau skirtumai gali būti nedideli, tačiau ilgesnėse kelionėse jie susideda į apčiuopiamą sumą. Tad svarbiausia suvokti, kodėl taip vyksta, o ne tik įsiminti skaičių.
Važiavimo stilius ir pagreitėjimas
Vien greičio neužtenka, nes degalų sąnaudas stipriai keičia ir tai, kaip pradedame judėti. Rekomenduojama pajudėti tolygiai ir greitėti ramiai, kad iki reikiamo greičio būtų einama apie 20 ar 30 sekundžių. Staigus spustelėjimas visada kainuoja daugiau.
Taip pat verta išmokti švelniai valdyti akseleratorių. Lengvas, bet pastovus pedalo spaudimas dažniausiai leidžia varikliui dirbti stabiliai ir taupiai. Kuo mažiau nereikalingų pagreitėjimų, tuo mažiau sudegintų litrų.
Variklio sūkiai ir pavarų pasirinkimas
Net ir važiuojant tinkamu greičiu rezultato nebus, jei variklis dirbs nepalankiais sūkiais. Dažniausiai taupiausia zona yra apie 1 500 apsukų per minutę. Dėl to daug šiuolaikinių automatinių dėžių pačios siekia laikyti sūkius būtent čia.
Jei automobilis leidžia, kartais naudinga perjungti pavaras rankiniu režimu ir palaikyti žemesnius sūkius. Kita vertus, važiavimo režimai, tokie kaip „Eko“, dažnai tą padaro automatiškai. Svarbiausia išlikti dėmesingam, numatyti situacijas kelyje ir važiuoti tolygiai, nes taip taupoma ir užtikrinamas saugumas.
Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“
privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.