Vairuotojai neslepia įsiūčio: greičio matuoklių spąstai, kurie nulemia didžiules baudas

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tiksliai veikia vidutinio greičio matuokliai, ką galima padaryti norint išvengti baudos ir kokių klaidų būtina vengti, kad kelionė būtų saugi visiems eismo dalyviams.

Norint išvengti baudos, pirmiausia reikia suprasti, kaip veikia pats matavimo principas. Vidutinio greičio matavimas paremtas laiko skaičiavimu tarp dviejų taškų. Įrengiamos dvi stebėjimo kameros, viena kelio ruožo pradžioje, kita jo pabaigoje. Kiekviena iš jų fiksuoja transporto priemonės numerius ir nustato tikslų laiką, kada automobilis kerta jų matymo ribą.

Sistema apskaičiuoja laiką, per kurį automobilis įveikė atstumą tarp kamerų, ir pagal tai automatiškai nustato vidutinį greitį. Pavyzdžiui, jeigu kelio atkarpa yra dviejų kilometrų ilgio, o ją automobilis įveikia per vieną minutę, vadinasi, jo vidutinis greitis buvo šimtas dvidešimt kilometrų per valandą. Jei leistinas greitis šioje atkarpoje buvo mažesnis, sistema fiksuoja pažeidimą ir generuoja administracinę atsakomybę.

Ką daryti, jei netyčia viršijote greitį?

Svarbiausia taisyklė yra laikytis kelių eismo taisyklių. Tačiau jei jau įvažiavote į ruožą ir supratote, kad važiavote greičiau nei leidžiama, galite pabandyti sumažinti greitį likusioje kelio atkarpoje. Tai padės sumažinti bendrą vidutinį greitį ir galbūt išvengti baudos.

Tačiau šiuo būdu reikia naudotis atsargiai. Staigus greičio sumažinimas greitkelyje gali būti pavojingas tiek jums, tiek kitiems eismo dalyviams. Jeigu važiuojate per lėtai ar net norite sustoti, tai gali trukdyti aplinkiniam eismui arba sukelti avarines situacijas. Ypač svarbu nepiktnaudžiauti avarine juosta, nes ji skirta tik nelaimės ar gedimo atvejams, o ne bandymui koreguoti greitį.

Greičio ribotuvas, tai saugus sprendimas

Vairuotojai, kurie nori būti užtikrinti, kad neviršys leistino greičio, gali pasinaudoti technine pagalba, kuri yra greičio ribojimo funkcija. Daugelyje automobilių ji veikia kartu su pastovaus greičio palaikymo sistema ir padeda vairuotojui palaikyti maksimalų nustatytą greitį.

Ši funkcija aktyvuojama vos įjungus automobilį. Ji žymima užrašu „LIM“ arba simboliu, vaizduojančiu spidometrą su rodykle. Greitis nustatomas paspaudus mygtukus su žymomis „SET“, „RES“ arba simboliais „pliusas“ ir „minusas“. Informacija apie pasirinktą greitį ir sistemos būseną paprastai rodoma automobilio prietaisų skydelyje.

Reikia atkreipti dėmesį, kad ribotuvas gali būti laikinai išjungtas, jei stipriai nuspausite akseleratoriaus pedalą. Tai naudinga esant būtinybei greitai reaguoti į pavojų kelyje.

Pagrindiniai greičio apribojimai

Vairuotojas, norėdamas išvengti baudų, turi žinoti, kokie greičio apribojimai galioja Lietuvoje. Nors daugelis juos prisimena iš laikymo egzaminų, verta atnaujinti šias žinias.

Šiuo metu galiojantys greičio ribojimai yra šie:

• gyvenvietėse ir miestuose leidžiama važiuoti ne greičiau kaip 50km/h.
• vienos eismo juostos keliuose užmiestyje leidžiama važiuoti iki 90km/h.
• dviejų važiuojamųjų dalių greitkeliuose leidžiama šimtas dvidešimt kilometrų per valandą,
• automagistralėse vasaros metu galima važiuoti 130km/h, o žiemą iki110km/h.

Baudos už greičio viršijimą 2025 metais

Pagal galiojančius įstatymus, net ir nedidelis leistino greičio viršijimas gali lemti baudą. Taip pat galioja griežta recidyvo taisyklė. Jei per dvejus metus vairuotojas pakartotinai pažeidžia greičio ribojimą, jam skiriama dviguba bauda.

Baudos dydžiai yra šie:

• Viršijus iki 10 km/val. – įspėjimas
• Viršijus nuo 11 iki 20 km/val. – nuo 12 iki 30 eurų
• Viršijus nuo 21 iki 30 km/val. – nuo 30 iki 90 eurų
• Viršijus nuo 31 iki 40 km/val. – nuo 120 iki 170 eurų
• Viršijus nuo 41 iki 50 km/val. – nuo 170 iki 230 eurų
• Viršijus daugiau kaip 50 km/val. – nuo 450 iki 550 eurų
• Neturintiems teisės vairuoti – daugiau kaip 50 km/val. – nuo 450 iki 700 eurų

Vidutinio greičio matuokliai yra priemonė, skirta užtikrinti didesnį saugumą keliuose. Nors kartais jie kelia nepatogumų, jų tikslas yra apsaugoti gyvybes. Laikantis leistino greičio, naudojantis technologinėmis pagalbinėmis funkcijomis ir vairuojant atsakingai, galima ne tik išvengti baudų, bet ir prisidėti prie saugesnės eismo kultūros kūrimo.