Važiuojate piltis degalų į mažus miestelius ar kaimus? Gali būti, kad mokate žymiai daugiau nei Vilniuje

Kalbos apie mažesnes kainas už miesto ribų atrodo gana logiškos – mažesnė konkurencija, galbūt žemesnės veiklos sąnaudos. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Pabandykime pasižiūrėti į degalų kainas įvairiuose Lietuvos regionuose ir išsiaiškinti, ar verta pasižvalgyti kaime norint sutaupyti.

Neretai vairuotojai net neabejoja – vos įvažiuoji į didesnį miestą, degalinėse kainos šokteli kaip pakilusios temperatūros termometras liepos vidury. Tačiau, kaip rodo realūs duomenys, ne viskas taip paprasta. Tarp didžiųjų miestų ir mažesnių gyvenviečių kainos iš tiesų skiriasi, bet ta skirtumo logika ne visada veikia taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Kainų skirtumas: Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir regionai

Vilniuje vidutinė benzino kaina dažniausiai būna viena aukščiausių – tai galėtų būti paaiškinama ne tik paklausa, bet ir didesnėmis veiklos išlaidomis. Įsivaizduokime centrinę degalinę Vilniaus Žvėryne – nuomos kaina, atlyginimai, logistika, viskas brangiau. 

Tad ir galutinis degalų kainos skaičius ant stendo atspindi šiuos skirtumus. Kaune ir Klaipėdoje vaizdas labai panašus – ypač aplink pagrindines gatves ar prekybos centrus, kur lankytojų srautai nuolat dideli.

Tuo tarpu mažesniuose miesteliuose, tokiuose kaip Raseiniai, Šilalė ar Anykščiai, degalų kainos neretai mažesnės net 5-8 centais už litrą. Ir tai ne pavieniai atvejai – tokį skirtumą galima stebėti nuolat. Bet svarbu nepamiršti vieno niuanso: mažose gyvenvietėse degalinių pasirinkimas labai ribotas, todėl kainos gali būti ir aukštesnės vien dėl to, kad trūksta konkurencijos.

Kaimas – taupymo oazė ar mitas?

Kaime esančios degalinės – dažniausiai mažos, priklausančios regioninėms bendrovėms. Kai kuriais atvejais jų degalų kaina išties būna mažesnė, tačiau tik jei kalbame apie degalines, kurios yra toliau nuo magistralinių kelių ar turistinių maršrutų. 

Pavyzdžiui, ūkininkų dažnai lankomose vietose, kur pastovi klientūra ir mažesni lūkesčiai dėl papildomų paslaugų (prekybos salių, kavos aparatų, tualetų), degalai gali būti pigesni vien todėl, kad verslas orientuojasi į pastovius klientus, o ne atsitiktinius pravažiuojančius.

Vis dėlto, jeigu kalbėtume apie degalines prie pagrindinių kelių – situacija dažnai pasikeičia kardinaliai. Ten kainos kartais net didesnės nei mieste, nes šios vietos gyvena iš pravažiuojančiųjų, o pastariesiems retai kada norisi sukti nuo kelio, kad sutaupytų kelis centus. Tad net ir kaime esanti degalinė gali būti brangesnė nei įprasta miesto kolonėlė.

Konkurencijos faktorius

Didžiausią įtaką degalų kainai daro konkurencija. Kur yra daugiau degalinių – ten ir kainos linkusios kristi. Vilniuje, kur kartais net trijų skirtingų tinklų kolonėlės stovi viena šalia kitos, dažniausiai galima rasti bent vieną, kuri siūlo nuolaidą. 

Tokia konkurencija pjauna kainas, ypač jei dar pasitaiko kokia akcija lojaliems klientams. Kaimo vietovėse šios konkurencijos praktiškai nėra. Viena degalinė ir tiek. Kainą nustato pati sau, be didesnio spaudimo iš aplinkos.

Įdomu ir tai, kad interneto programėlės, stebinčios degalų kainas, dažnai parodo, jog pigiausi degalai Lietuvoje būna Marijampolėje. Taip, ne kaime, o miestelyje. Ir dar ne didžiajame trejetuke. Tai tik dar kartą parodo, kad kaimo – miesto kainų priešprieša tėra mitas. Tiksliau – supaprastintas naratyvas, kuris veikia ne visur ir ne visada.

Ar verta važiuoti degalų?

Skamba keistai, bet kai kurie vairuotojai iš tiesų specialiai važiuoja į degalines, kur žino, kad kainos mažesnės. Ar tai apsimoka? Tik jei skirtumas bent keliolika centų už litrą, o degalinė nėra už 30 kilometrų. Priešingu atveju daugiau sudeginsite, nei sutaupysite.

Logiškesnė strategija – naudotis programėlėmis, kurios rodo kainas realiu laiku, rinktis tinklus, siūlančius lojalumo korteles, ir išnaudoti nuolaidų dienas. Kaimo degalinė gali būti viliojanti alternatyva, bet tik tuo atveju, jei ji pakeliui – kitaip tai tik brangi iliuzija.