Vidaus degimo variklių progresas sustojo, o iki kokio lygio šiandien pakilo elektromobilių kartelė?

Pranešimas spaudai
Paskelbta

Vidaus degimo variklių progresas sustojo, o iki kokio lygio šiandien pakilo elektromobilių kartelė?

Jeigu vidaus degimo varikliais varomų automobilių progresas pristojęs, tai elektromobilių pasaulis tobulėja septynmyliais žingsniais. Kiekvienais metais ar kas dvejus pasirodantys nauji modeliai kartelę kilsteli vis aukščiau. Ką jie pasiekė šiemet?

Sunku patikėti, bet pirmasis masiniu laikomas elektromobilis „Nissan Leaf“ rinkoje pasirodė vos prieš 15 metų. Tuomet jis turėjo tik 24 kWh talpos bateriją ir tik optimistinėmis sąlygomis įveikdavo deklaruojamus 160 km. Tačiau nuo to laiko elektros pavara ir patys automobiliai tobulėjo geometrine progresija.

Po dvejų metų „Tesla“ elektromobilį pavertė geidžiamu, pristatydama „Model S“ – didelį sedaną, kuris iki 100 km/val. įsibėgėdavo per 3,4 sek. ir viena įkrova galėjo nuvažiuoti apie 400 km. Dar po kelerių metų pasirodė pirmieji prabangūs elektriniai SUV: „Jaguar I-Pace“, „Mercedes EQC“, „Audi e-Tron“.

Elektromobilių rinka padarė dar vieną proveržį, kai „Volkswagen“ pristatė platesnei auditorijai įperkamą modelį ID.3, o ant naujos platformos pradėjo gaminti įvairių markių ir dydžių elektromobilius. Savo elektra varomus modelius pradėjo siūlyti beveik visi gamintojai. „Porsche“ pirmoji pristatė 800 V elektros sistemą, palaikančią itin greitą įkrovimą, o 2021 m. ją į vidutinės klasės automobilius įdiegė „Hyundai“ ir „Kia“.

Tais pačiais metais „Mercedes-Benz“ įrodė, kad efektyvumo viršūnė – ne SUV: jų 108 kWh bateriją turintis EQS sedanas pagal WLTP standartą jau galėjo įveikti beveik 800 km.

Įperkamumas – ant bangos, bet vokiečiai jį derina su pažanga

Nuo to laiko elektromobilių progresas kiek pristabdė tempą, bet tik trumpam. Pramonė pasuko kita kryptimi – pradėjo gaminti mažesnius, įperkamus elektromobilius plačiosioms masėms: „Renault 5“, „Citroën ë-C3“ ir t. t. O „Mercedes-Benz“ pabandė suderinti įperkamumą su technologiniu progresu ir pristatė elektrinį CLA modelį, kuris šiuo metu sulaukia itin daug specializuotos žiniasklaidos dėmesio kaip dar vienas reikšmingas elektromobilių žingsnis į priekį. Kuo jis ypatingas?

Pirmiausia – techninėmis charakteristikomis. Ant naujos, elektromobiliams skirtos MMA platformos sukurtas CLA pirmasis kompaktiškame „premium“ segmente turi 800 V elektros architektūrą. Tai reiškia iki 320 kW siekiantį įkrovimo greitį, tinkamoje stotelėje leidžiantį 85 kWh bateriją nuo 10 iki 80 proc. įkrauti vos per 20 minučių. CLA 250+ versija su 200 kW galios varikliu pagal WLTP standartą gali nuvažiuoti net 792 km.

Tai – įspūdingi skaičiai bet kokiam elektromobiliui. Jam prilygstančių modelių galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, tačiau nėra nė vieno, kurį būtų galima įsigyti už mažiau nei 50 tūkst. eurų. Artimiausias konkurentas – „Tesla Model 3 Long Range“ – beveik prilygsta nuvažiuojamu atstumu (750 km), tačiau nusileidžia maksimalia įkrovimo galia – 250 kW.

„Tiesa, anksčiau WLTP duomenų paklaida siekdavo apie 20 proc., o dabar neretai tampa neaišku, kiek ji nutolusi nuo realių sąlygų. Realybėje nuvažiuoti 792 kilometrus gali būti labai sunku. Kita vertus, automobilis nedidelis, aerodinamiškas ir efektyvus, o tai reiškia, kad realiomis sąlygomis jis tikrai gali įveikti apie 500 km“, – apie naująjį CLA teigia jį jau išbandęs tinklaraščio „100procelektrinis.lt“ autorius Dainius Jakas.

Realistiškus duomenis pateikia elektromobilių duomenų bazė „Ev-database.org“ – ji rodo, kad CLA 250+ viena įkrova gali nuvažiuoti 575 km. Tai – vieni geriausių rezultatų ne tik savo klasėje, bet ir visoje rinkoje. Nuvažiuojamas atstumas, žinoma, priklauso nuo važiavimo sąlygų, tačiau įdomu tai, kad net važiuojant greitkeliu šis „Mercedes-Benz“ modelis gali pasiekti 550 km ribą – o įprastai didesniu greičiu važiuojant elektromobilių efektyvumas reikšmingai sumažėja.

Pavarų dėžė – naudinga ir elektromobiliams

Gera CLA modelio energetinio efektyvumo paslaptis slypi dar vienoje inovacijoje – dviejų pavarų transmisijoje, kuri anksčiau buvo matyta tik elektromobilyje „Porsche Taycan“. Teoriškai, elektromobiliams pavarų dėžė nereikalinga, nes elektros varikliai visą galią ir sukimo momentą gali atiduoti bet kokiu sūkių režimu.

Tačiau praktiškai, važiuojant didesniu greičiu, variklis ima suktis greičiau, patiria didesnę apkrovą ir jo efektyvumas mažėja. Vokiečių inžinieriai šią problemą išsprendė suteikdami elektromobiliui dvi pavaras: viena skirta maksimaliai dinamikai esant mažesniam greičiui, kita – efektyvesniam darbui važiuojant greitai.

„Jokio perjungimo iš vienos pavaros į kitą nepajutau – tai reiškia, kad viskas padaryta labai gerai. O šiaip automobilis tikrai važiuoja ekonomiškai. Magistralėje važiuojant didžiausiu leidžiamu greičiu energijos suvartojimas buvo 22 kWh/100 km“, – pastebėjimais dalijasi D. Jakas.

Važiuojant tokiu tempu rudenišku oru, viena įkrova galima įveikti apie 400 km. Pasirinkus saikingesnį greitį, be sustojimų galima nuvažiuoti iš Vilniaus į Varšuvą, o net ir po kelionės iš Lietuvos sostinės į Taliną dar liktų energijos.

Elektromobilis tolimoms kelionėms?

„Ev-database.org“ taip pat vertina elektromobilių tinkamumą kelionėms – nurodoma, kiek kilometrų galima įveikti greitkeliu su vienu 15 min. įkrovimo sustojimu. CLA 250+ rezultatas – 746 km per 7 valandas, įvertintas 5 žvaigždutėmis iš 5. Palyginimui: kiti klasės lyderiai „BMW i4“ ir „Tesla Model 3 Long Range“ tokiomis pačiomis sąlygomis įveikia atitinkamai 589 ir 688 km.

Ekspertas sutinka, kad toks elektromobilių progresas gali įsisukti ir į įmonių transporto parkų formuotojų planus. Sparčiai plečiantis greitojo įkrovimo infrastruktūrai, pažangūs elektromobiliai tapo patogūs ir ilgesnėms kelionėms. Be to, jie gali tapti gera motyvacine paskata.

Palyginimui, įmonių mėgstamas „Škoda Octavia“ modelis su 150 kW galią generuojančiu 2 litrų benzininiu varikliu gali be sustojimo nuvažiuoti apie 785 kilometrus. Spalio mėnesio pabaigoje šio hečbeko pradinė kaina Lietuvoje siekė nuo 34 210 eurų. Naujojo „Mercedes-Benz CLA 250+“ kaina atitinkamu laikotarpiu buvo 49 990 eurų, tačiau įvertinus PVM atskaitą ir APVA paramą sudarė 37 314 eurų.

Ar patiko šis įrašas?
 

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas