Ar gausite pilną pensiją? Jūsų darbo stažo gali ir nepakakti, pasitikrinkite tai jau dabar

Šie sprendimai buvo priimti dar prieš kelerius metus, tačiau būtent dabar jie tampa realybe. Daugeliui gyventojų pensijų tema kelia nerimą, ypač girdint apie ilgėjantį darbo laiką ir griežtėjančias sąlygas. Kita vertus, kartu su šiais pokyčiais numatomas ir reikšmingas pensijų augimas, kuris turėtų pagerinti senjorų finansinę padėtį. 

Valstybės institucijos pabrėžia, kad sistema keičiasi siekiant ilgalaikio stabilumo ir teisingesnio balanso tarp dirbančiųjų ir pensininkų. Svarbu suprasti, ką šie pokyčiai reiškia praktiškai. Kada jūs galėsite išeiti į pensiją, kokio stažo reikės ir kokio dydžio išmokų galima tikėtis. 

Pensinis amžius 2026 metais galutinai suvienodinamas

Nuo 2026 metų sausio Lietuvoje nebelieka skirtumo tarp vyrų ir moterų pensinio amžiaus. Tiek vyrai, tiek moterys galės išeiti į senatvės pensiją sulaukę 65 metų. 

Tai reiškia, kad pensinis amžius galutinai pasiekia ribą, kuri buvo numatyta dar 2011 metais, kai Seimas pritarė laipsniškam jo ilginimui.

Pagal „Sodros“ duomenis, 2026 metais teisę išeiti į pensiją turės moterys ir vyrai, gimę 1961 metų kovo 1 dieną ir vėliau. Dar 2025 metais situacija buvo kitokia. 

Vyrams pensinis amžius buvo trumpesnis dviem mėnesiais, o moterims net keturiais. Prieš daugiau nei dešimtmetį skirtumas buvo dar ryškesnis, kai vyrų pensinis amžius siekė 62 metus ir 8 mėnesius, o moterų vos 60 metų ir 4 mėnesius.

Pensinio amžiaus suvienodinimas grindžiamas demografiniais ir finansiniais argumentais. Valstybė siekia, kad dirbančiųjų ir pensijų gavėjų santykis būtų tvaresnis, o „Sodros“ biudžetui ateityje tektų mažesnė našta.

Kaip skaičiuojama senatvės pensija

Senatvės pensiją sudaro dvi pagrindinės dalys. Tai bendroji pensijos dalis ir individualioji dalis. Galutinį pensijos dydį lemia keli veiksniai, tarp kurių svarbiausi yra per visą darbo karjerą sukauptas stažas, bazinės pensijos dydis, sukauptų apskaitos vienetų suma ir jų vertė tais metais, kai jūs išeinate į pensiją.

„Sodra“ pabrėžia, kad tiek bazinis pensijos dydis, tiek taško vertė kasmet indeksuojami. Tai reiškia, kad pensijos prisitaiko prie ekonominės situacijos, atlyginimų augimo ir infliacijos. Būtent indeksavimas pastaraisiais metais leido pensijoms augti sparčiau nei anksčiau.

Kad žmogus apskritai įgytų teisę gauti senatvės pensiją, būtina atitikti dvi sąlygas. Reikia pasiekti nustatytą pensinį amžių ir turėti bent minimalų darbo stažą. Šiuo metu minimalus stažas yra 15 metų.

Minimalus stažas ir jo reikšmė pensijai

Minimalus 15 metų darbo stažas nuo 2022 metų garantuoja nesumažintą bendrąją pensijos dalį. Nuo 2025 metų bazinis pensijos dydis siekia 298,45 euro. Jei asmuo nesukaupia bent 15 metų stažo, teisės į senatvės pensiją jis neturi.

„Sodros“ atstovai atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais egzistuoja išeitis. Jei iki minimalaus stažo trūksta nedaug, sulaukęs pensinio amžiaus žmogus gali toliau dirbti ir sukaupti trūkstamus metus. Tik tada galima kreiptis dėl pensijos skyrimo.

Tačiau minimalus stažas yra tik pradžia. Norint gauti didesnę pensiją, svarbus tampa būtinasis stažas, kuris kasmet palaipsniui didinamas.

Būtinasis stažas toliau auga

Būtinasis stažas senatvės pensijai pradėtas didinti nuo 2018 metų. Iki tol, 1999-2017 metais, jis sudarė 30 metų. 2018 metais būtinasis stažas pailgėjo iki 30 metų ir 6 mėnesių, o vėliau kasmet nuosekliai augo.

2026 metais tiek vyrams, tiek moterims būtinasis stažas didės dar pusmečiu ir sieks 34 metus ir 6 mėnesius. 2027 metais jis padidės dar tiek pat ir pasieks 35 metus. Tai reiškia, kad norint gauti visą, nesumažintą senatvės pensiją, reikės turėti ilgesnę darbo istoriją nei anksčiau.

Valstybės institucijos aiškina, kad šis sprendimas susijęs su ilgėjančia gyvenimo trukme ir poreikiu užtikrinti pensijų sistemos tvarumą.

Kiek didės pensijos nuo 2026 metų

Nors sąlygos griežtėja, kartu numatomas ir reikšmingas pensijų augimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad 2026 metais vidutinis pensijų didėjimas sieks apie 12 procentų.

Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija nuo 2026 metų pradžios ūgtels apie 80 eurų ir sieks 750 eurų. Tie gyventojai, kurie bus sukaupę būtinąjį stažą, galės tikėtis dar didesnio augimo. Jų vidutinė pensija padidės apie 90 eurų ir sieks maždaug 810 eurų.

Tai reikšmingas pokytis, palyginti su ankstesniais metais, ir rodo, kad didesnis darbo stažas bus vis labiau finansiškai vertinamas.

Ilgalaikis tikslas ir dabartinė situacija

Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio į rankas. 

Numatoma, kad 2026 metais vidutinė pensija sudarys apie 47,3 procento vidutinio atlyginimo, o tiems, kurie turės būtinąjį stažą, šis rodiklis sieks net 51,1 procento.

2025 metų rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvoje buvo apie 632 tūkstančius senatvės pensijos gavėjų ir dar apie 8 tūkstančius žmonių, gaunančių išankstinę senatvės pensiją. 

Šie skaičiai rodo, kad pensijų sistema paliečia labai didelę visuomenės dalį, todėl kiekvienas pokytis turi plačias socialines pasekmes. 2026 metai taps svarbiu lūžio tašku. 

Pensinis amžius pasieks galutinę ribą, būtinasis stažas dar labiau priartės prie 35 metų, o pensijų dydžiai reikšmingai augs. Ką tai reikš asmeniškai jums, priklausys nuo jūsų darbo istorijos, sukaupto stažo ir sprendimų artimiausiais metais.