Atlyginimai kyla ne visiems vienodai: skaičiai rodo netikėtą tendenciją vyresniems darbuotojams

Trečiojo 2025 metų ketvirčio „Sodros“ gyventojų darbo pajamų apžvalga atskleidžia ir augimo tempus, ir pajamų skirtumus. Tyrimas taip pat parodo, kad nors vidutinės algos auga, pajamų augimo tempai ne visur yra vienodi. Skirtingi sektoriai, amžiaus grupės ir profesijos patiria nevienodą kaitą, todėl svarbu žvelgti ne tik į bendrą statistiką, bet ir į detales. 

Kai kuriose srityse atlyginimų augimas itin ryškus, o kitose pokyčiai lėti ar net neigiami. Dar svarbiau tai, kad vyresnio amžiaus darbuotojai susiduria su realiomis rizikomis prarasti darbą dėl sveikatos problemų ar lanksčių darbo galimybių trūkumo.

Vidutinės darbo pajamos auga, bet skirtumai lieka

Trečiąjį 2025 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 8 procentais arba 180 eurų ir pasiekė 2402 eurus. 

Tai reiškia, kad darbuotojų pajamos augo ne tik nominaliai, bet ir realiai, viršydamos metinę infliaciją, kuri rugsėjį siekė 4 procentus. Pajamos „į rankas“ padidėjo 103 eurais arba 7,5 procento ir siekė 1470 eurų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiausią įtaką pajamų augimui darė padidėjusi minimali mėnesinė alga.

Tai reiškia, kad pajamų kilimas ne tik lenkia infliaciją, bet ir gerina realią darbuotojų perkamąją galią. Tokia tendencija yra teigiamas signalas, kad darbo rinka palaiko atlyginimų augimą, kuris prisideda prie žmonių gerovės. Nepaisant bendro pajamų augimo, vis dar išlieka dideli skirtumai tarp geriausiai ir prasčiausiai uždirbančių darbuotojų. 

Trečiąjį ketvirtį didžiausio pajamų penktadalio darbuotojų pajamos prieš mokesčius buvo 5026 eurai, tuo tarpu mažiausio penktadalio – vos 854 eurai. Tai reiškia, kad skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų yra 5,9 karto. Nors šis santykis yra mažesnis nei prieš metus, kai jis siekė 6,1 karto, realūs skirtumai pajamose „į rankas“ išliko panašūs – 4,6 karto.

Pajamų pasiskirstymas taip pat rodo, kad apie trečdalis darbuotojų uždirba nuo 1500 iki 2499 eurų bruto per mėnesį. Ketvirtadalis jų gauna tarp 1000 ir 1499 eurų, o ketvirtadalis – viršija vidutines pajamas ir siekia 2500–3999 eurų prieš mokesčius. Mažiau nei 999 eurus uždirba apie 9 procentai dirbančiųjų, o daugiau nei 4000 eurų – kas aštuntas darbuotojas.

Sektoriaus įtaka pajamų augimui

Vienas ryškiausių pajamų augimo šaltinių yra transporto sektorius. Čia vidutinės darbo pajamos per metus padidėjo net 14,4 procento, nors jos vis dar yra mažesnės už bendrą šalies vidurkį. Transporto sektoriuje darbuotojų pajamos siekia 1829 eurus prieš mokesčius arba 1176 eurus „į rankas“. Vairuotojų pajamos „į rankas“ padidėjo apie 140 eurų ir pasiekė 1030 eurų.

Administravimo ir aptarnavimo veikloje pajamos išaugo 12,6 procento ir vidutiniškai siekia 1079 eurus „į rankas“. Prekybos sektoriuje vidutinės pajamos padidėjo iki 1218 eurų, o švietimo srityje atlyginimai kilo apie 10 procentų, kur mokytojų pajamos svyruoja nuo 1436 iki 1660 eurų „į rankas“.

Sveikatos sektoriuje pajamų augimas ne toks tolygus. Gydytojų specialistų pajamos padidėjo labiausiai – 340 eurų per mėnesį, ir vidutinės jų pajamos dabar siekia 3140 eurų „į rankas“. Šis sektorius išsiskiria tiek pagal atlyginimų lygį, tiek pagal augimo tempą.

Amžiaus grupių poveikis pajamų dinamikai

Pastebima, kad pajamų augimas nevienodas skirtingose amžiaus grupėse. Trečiąjį ketvirtį sparčiausias darbo pajamų augimas pastebimas tarp vyresnių darbuotojų. 51-60 metų amžiaus grupėje pajamos padidėjo 10,5 procento, o vyresnių nei 60 metų – 10,1 procento. Tuo tarpu jauniausiose amžiaus grupėse augimas buvo lėtesnis – iki 25 metų – 5,7 procento, o 25-30 metų grupėje – 7,4 procento.

Analitikų teigimu, tokį skirtumą lemia sektorių amžiaus struktūra. Sektoriuose, kuriuose atlyginimai auga sparčiau, kaip švietimas ir sveikatos priežiūra, dirba daugiau vyresnio amžiaus darbuotojų. Tuo metu informacijos ir ryšių sektoriuje, kuriame vyrauja jaunesni darbuotojai, atlyginimų augimas išlieka nuosaikus.

Kitas svarbus faktorius yra demografinės darbo rinkos pokyčiai. Vyresnio amžiaus dirbančiųjų skaičius didėja greičiau nei jaunų darbuotojų skaičius. 2025 metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, darbuotojų virš 60 metų skaičius išaugo 4,7 procento, o iki 25 metų – tik 1,3 procento. 25-30 metų grupėje dirbančiųjų skaičius net nematė augimo.

Tokie pokyčiai rodo, kad darbo rinka sensta ir didesnė darbo rinkos dalis pereina į vyresnius amžiaus segmentus, o tai irgi prisideda prie sparčiausio pajamų augimo šiame segmente.

Darbo rinkos stabilumas, bet ne visiems

Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 1,4 milijono žmonių. Šis skaičius praktiškai nesikeičia, trečiąjį ketvirtį dirbo beveik tiek pat asmenų kaip prieš metus – padidėjimas tesiekė 0,01 procento arba 100 žmonių. Vis dėlto lyginant rugsėjį su rugpjūčiu, apdraustųjų skaičius sumažėjo 0,3 procento, arba 4000.

Ne visi sektoriai sulaukė augimo. Aukštos pridėtinės vertės ekonominės veiklos sritys, tokios kaip informacija ir ryšiai bei finansai, patyrė darbuotojų skaičiaus mažėjimą. Tuo tarpu viešajame sektoriuje darbuotojų skaičius augo 2,4 procento. Tai ypač pasakytina apie sveikatos priežiūros specialistus ir jų padėjėjus, mokytojų padėjėjus bei socialinius darbuotojus.

Stabili liko ir nedarbo išmokų gavėjų padėtis. Rugsėjį nedarbo išmoką gavo 84,5 tūkstančio žmonių – tai beveik toks pats skaičius, kaip prieš metus.