Grynųjų pinigų eros pabaiga: jau dabar ruošiamasi atsisakyti tikrų pinigų, pasakė, kas juos pakeis

Bankų kortelės, mobiliosios programėlės, bekontakčiai sprendimai ir net kriptovaliutos pamažu perima pagrindinę pinigų funkciją – būti mainų priemone. Klausimas „kada viskas taps skaitmeninė“ vis garsiau skamba ne tik tarp ekonomistų, bet ir tarp eilinių gyventojų. 

Vieni į tai žiūri su entuziazmu, neva viskas bus patogiau, saugiau, greičiau. Kiti jaučia baimę, nes dėl kontrolės, dėl privatumo, dėl technologijų pažeidžiamumo. Tačiau vien faktas, kad grynieji tampa vis retesni, rodo, jog pokyčiai yra neišvengiami.

Bet ar tai įvyks per penkerius metus? O gal tik po dešimtmečių? Atsakymas priklauso nuo daugybės veiksnių, pavyzdžiui, technologinių, politinių, kultūrinių ir net psichologinių. Kad suprastume, kiek laiko gali trukti perėjimas prie visiškai skaitmeninių pinigų, reikia atidžiau pažiūrėti į šį reiškinį iš kelių pusių.

Technologijos jau pasiruošusios

Iš techninės pusės skaitmeninių pinigų infrastruktūra jau seniai egzistuoja. Mobilieji atsiskaitymai, programėlės, virtualūs pinigai, centralizuoti bankiniai sprendimai – visa tai ne naujiena. 

Daugelis valstybių jau kuria arba testuoja centrinių bankų skaitmenines valiutas (CBDC), kurios būtų skaitmeninė oficialios valiutos versija. Tačiau technologijos ne visada yra pagrindinis kliuvinys. Didžioji problema yra ne tai, ar įmanoma sukurti skaitmeninį pinigą. 

Klausimas – kaip tai padaryti taip, kad visuomenė priimtų, suprastų ir pasitikėtų. Net geriausiai sukurta sistema nebus sėkminga, jei žmonės jos bijos ar atsisakys ja naudotis.

Kita vertus, auganti karta, gimusi su telefonu rankoje, greičiausiai net nesusimąsto apie piniginę kaip fizinį objektą. Jiems pinigai – tai skaičiai ekrane. Būtent todėl viskas krypsta į tai, kad technologinė skaitmenizacija vyksta sparčiau nei daugelis įsivaizduoja.

Politiniai sprendimai ir kontrolės klausimai

Net jei technologijos paruoštos, politiniai sprendimai dažnai būna lėtesni. Kai kurios šalys nori išlaikyti grynuosius dėl socialinių priežasčių – vyresnio amžiaus žmonių poreikių, regionų be stabilaus interneto, šešėlinės ekonomikos stebėsenos ar net saugumo atsargų krizės metu.

Skaitmeniniai pinigai reiškia ir naują kontrolės lygį. Kiekvienas pervedimas – matomas. Kiekvienas pirkinys yra registruojamas. Šie klausimai kelia daugybę etinių diskusijų. 

Ar valstybė turi teisę sekti visų pinigų judėjimą? Kiek privatumo lieka tokioje sistemoje? 

Todėl perėjimas prie visiškai skaitmeninių pinigų neišvengiamai susidurs su pasipriešinimu, tiek iš gyventojų, tiek iš politinių jėgų, kurios saugo tradicines vertybes ar remiasi grynųjų naudotojais kaip savo elektoratu. Tai sulėtins procesą.

Kiek metų tai užtruks?

Daug priklauso nuo šalies. Skandinavijos valstybės, tokios kaip Švedija, jau dabar yra labai arti visiško atsisakymo grynųjų. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Japonijoje, žmonės kur kas konservatyvesni. 

Tad pasaulinė skaitmenizacija neįvyks vienu metu. Realistiškai kalbant, perėjimas gali trukti nuo 10 iki 20 metų. Tai nereiškia, kad po tiek laiko niekur nebebus grynųjų, bet jų statusas bus toks pat kaip dabar monetų – egzistuoja, bet retai naudojami. 

Kiekviena krizė ar ekonominis sukrėtimas gali šį procesą pagreitinti arba sulėtinti. Yra tik viena aiški tendencija – pasaulis eina link vis mažesnio grynųjų naudojimo. Ir net jei oficialiai nebus priimta sprendimo jų atsisakyti, rinkos elgsena ir vartotojų įpročiai vis tiek padarys savo. 

Skaitmeniniai pinigai netaps alternatyva, jie bus norma.

Pabaigos dar nematyti, bet kryptis – aiški

Visiškai skaitmeninių pinigų era dar neprasidėjo, bet jos kontūrai jau ryškėja. Kiek laiko truks šis virsmas, priklauso nuo daugelio dedamųjų, tačiau viena aišku – tai ne vien tik technologinis klausimas. 

Tai ir žmonių pasitikėjimo, politinių sprendimų bei vertybių pasirinkimo kelias. Pasaulis po truputį pripranta prie minties, kad pinigai nebūtinai turi būti laikomi delne. 

Galbūt vieną dieną, kai kils klausimas „kiek turi grynųjų?“, žmonės tik gūžtelės pečiais, nes tai bus tapę praeitimi.