Pasaulyje tuoj neliks grynųjų pinigų: didieji bankai artėja link sprendimų, kurie palies kiekvieną mūsų

Didieji Lietuvos, o taip pat ir kitų valstybių, bankai tyliai mažina bankomatų skaičių, kai kur net visai atsisako aptarnavimo su grynaisiais. Tokia kryptis verčia gyventojus susimąstyti, ar pinigai rankose tampa praeitimi?

Vyresnio amžiaus žmonės ar tie, kurie nepasitiki skaitmeniniais sprendimais, jau dabar susiduria su keblumais. Mažuose miesteliuose ar kaimuose galimybė išsiimti grynųjų tampa iššūkiu. Ir nors bankai ramina, kad tai daroma patogumo ir saugumo vardan, klientų kasdienybėje tai reiškia konkretų nepatogumą.

Vis garsiau kalbama apie tai, jog šis procesas nėra laikinas. Bankai planuoja dar labiau mažinti grynųjų apyvartą, skatinti atsiskaitymus kortelėmis ar mobiliomis programėlėmis, o gyventojai priversti prisitaikyti. Kyla natūralus klausimas – ką visa tai reiškia kiekvienam iš mūsų?

Kodėl bankai atsisako grynųjų?

Grynieji pinigai yra brangus malonumas, bent jau bankų požiūriu. Jų laikymas, transportavimas, saugojimas ir išdavimas reikalauja nemažų išteklių. Kiekvienas bankomatas – tai ne tik metalinis aparatas, bet ir logistikos grandinė, kurioje dirba žmonės, naudojama apsaugos įranga ir reikalingas nuolatinis aptarnavimas.

Be to, bankai remiasi argumentu, kad visuomenė natūraliai pereina prie skaitmeninių sprendimų. Sparčiai augant elektroninių atsiskaitymų skaičiui, bankų požiūriu, vis mažiau prasmės investuoti į grynųjų infrastruktūrą. 

Nors statistika rodo mažėjantį grynųjų naudojimą, tam įtakos turi ir tai, kad tiesiog nebėra kur jais patogiai naudotis.

Tiesa ir tai, kad mažinant grynųjų prieinamumą, mažėja rizika susijusi su nusikalstamumu – grynieji dažnai susiję su šešėline ekonomika, sukčiavimu ar vagystėmis. Bankai tai pateikia kaip saugumo klausimą. 

Tačiau saugumo argumentas ne visada įtikina tuos, kurie neturi pakankamai skaitmeninių įgūdžių.

Kaip tai paveikia kasdienius vartotojus?

Kasdieniai klientai, ypač vyresni ar kaimiškų vietovių gyventojai, jau dabar susiduria su ribotomis galimybėmis. Norint gauti ar įnešti grynųjų, dažnai tenka vykti į kitą miestą. 

Toks sprendimas ne tik vargina, bet ir kainuoja – laiko, kuro ar viešojo transporto pavidalu. Kita problema yra emocinis nepasitikėjimas skaitmeniniais sprendimais. Ne visi jaučiasi saugiai naudodamiesi mobiliosiomis programėlėmis ar internetiniu banku. 

Kai kam vien mintis apie PIN kodo pamiršimą ar telefono vagystę kelia stresą. Nors bankai skatina naudotis išmaniais įrankiais, jų prieinamumas ir suprantamumas vis dar nepakankamas daliai gyventojų.

Kai kurie klientai teigia, kad atsiskaitymai grynaisiais padeda geriau kontroliuoti išlaidas. Turėdami fizinį kontaktą su pinigais, jie aiškiau mato, kiek lėšų išleidžiama. Skaitmeniniai sprendimai, nors ir patogūs, kartais priveda prie neplanuotų pirkinių ir sumažina finansinę discipliną.

Ką planuoja bankai ir ką tai reiškia ateičiai?

Kai kurios šalys jau turi beveik visiškai grynųjų atsisakiusias sistemas. Šiaurės šalys dažnai minimos kaip pavyzdys, ten kortelės ir programėlės naudojamos net turgavietėse. Tačiau Lietuvos situacija dar kiek kitokia – grynieji vis dar turi reikšmės, ypač tam tikrose gyventojų grupėse.

Bankų planai – ilgainiui palikti tik būtiniausias vietas gryniesiems: pagrindinius miestus, keletą centrinių taškų. Kaimiškose vietovėse siūloma naudotis alternatyvomis – išsigryninti prekybos centruose ar spaudos kioskuose. 

Visgi tai nėra lygiavertė paslauga – pasitaiko gedimų, limitų ar tiesiog nepatogumų. Jeigu tokia kryptis išliks, valstybė gali būti priversta įsikišti, galbūt reguliuoti paslaugų prieinamumą ar net pareikalauti minimalaus bankomatų skaičiaus tam tikrose teritorijose. 

Taip būtų bandoma užtikrinti bent jau bazines galimybes tiems, kurie negali ar nenori visiškai pereiti prie skaitmeninių sprendimų.

Ar reikėtų sunerimti?

Dabartinė situacija kol kas nėra kritinė – vis dar egzistuoja galimybė naudotis grynaisiais, ypač miestuose. Tačiau aišku viena, kad jų prieinamumas mažės. Kiekvienas vartotojas turės nuspręsti, ar prisitaikyti, ar ieškoti alternatyvų.

Tiems, kurie dar nepriprato prie elektroninių atsiskaitymų, verta po truputį susipažinti su alternatyvomis, išmokti naudotis mobilia bankininkyste, susikurti kortelę, pasirūpinti tapatybės apsauga. 

Bankų kryptis aiški – patogumas, greitis ir mažesnės sąnaudos. Klausimas tik vienas – ar patogumas bankams visuomet reiškia patogumą ir vartotojams? Tai priklauso nuo to, ar žmonės bus pasiruošę pokyčiams. 

O gal, kaip kai kas jau spėja prognozuoti, prasidės atvirkštinė reakcija – visuomenės spaudimas grąžinti grynuosius bent dalyje paslaugų. Tai parodys tik laikas.