Įsigaliojo nauja NT mokesčio tvarka: sužinokite, ar ir jums teks gerokai paploninti savo piniginę

Reforma orientuota į didesnį teisingumą: pagrindinis gyvenamasis būstas daugeliu atvejų lieka neapmokestinamas, o didesnė mokestinė našta tenka papildomą ar apleistą turtą valdantiems savininkams.

Didžiausias dėmesys skiriamas pagrindinio būsto apsaugai, progresiniam apmokestinimui ir savivaldybių vaidmeniui nustatant tarifus. Kartu gyventojai skatinami aktyviau domėtis Registrų centro nustatytomis mokestinėmis vertėmis ir pasiruošti deklaravimui.

Kada apmokestinamas pagrindinis gyvenamasis būstas

Nuo šių metų pagrindinis, deklaruotas gyvenamasis būstas yra neapmokestinamas, jei jo mokestinė vertė neviršija 450 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų NT mokesčio už savo pagrindinį būstą nemoka.

Net ir didžiuosiuose miestuose tokią vertę pasiekia tik nedidelė dalis būstų, daugiausia sostinėje ar prestižiniuose rajonuose. Jei pagrindinio būsto vertė viršija nustatytą ribą, mokestis skaičiuojamas tik nuo viršijančios dalies.

Taikomą tarifą nustato savivaldybės taryba – jis gali siekti nuo 0,1 iki 1 procento. Savivaldybės taip pat turi teisę nuspręsti taikyti didesnę neapmokestinamą ribą nei 450 tūkst. eurų, tačiau tai galioja tik pagrindiniam gyvenamajam būstui.

Kitas nekilnojamasis turtas apmokestinamas progresiškai

Gyventojams, turintiems antrą ar daugiau būstų, nedeklaruotą gyvenamąjį būstą ar kitos paskirties nekilnojamąjį turtą, taikoma progresinė apmokestinimo sistema pagal mokestinę vertę.

Šiuo metu galiojantys tarifai yra tokie:

• 0 proc. – vertei iki 50 tūkst. eurų
• 0,2 proc. – vertei nuo 50 iki 200 tūkst. eurų
• 0,4 proc. – vertei nuo 200 iki 400 tūkst. eurų
• 0,6 proc. – vertei nuo 400 iki 600 tūkst. eurų
• 0,8 proc. – vertei nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų
• 1 proc. – vertei, viršijančiai 1 mln. eurų

Tai reiškia, kad vieno nedidelio papildomo būsto savininkui metinis mokestis gali siekti tik keliasdešimt eurų, tačiau didesnius NT portfelius valdantiems asmenims mokestinė našta auga reikšmingai.

Ekonomistai pažymi, kad Lietuva faktiškai pereina nuo simbolinio NT mokesčio prie realiai veikiančios sistemos, panašios į taikomas daugelyje Europos Sąjungos valstybių.

Apleistas ar neprižiūrimas turtas apmokestinamas iki 5 procentų tarifu

Nuo 2026 metų itin griežtai apmokestinamas apleistas ir neprižiūrimas nekilnojamasis turtas. Tokiam turtui savivaldybės taiko 1-5 procentų tarifą nuo visos mokestinės vertės. Komerciniam nekilnojamajam turtui galioja 0,5-3 procentų tarifai.

Savivaldybės aktyviai sudaro apleistų pastatų sąrašus, todėl daliai savininkų mokėtinos sumos gali siekti net kelis tūkstančius eurų per metus. 

Ši priemonė skirta skatinti pastatų atnaujinimą, rekonstrukcijas ir mažinti urbanistinę taršą miestuose bei gyvenamuosiuose rajonuose. Tikimasi, kad dideli tarifai paskatins savininkus imtis realių veiksmų – parduoti, renovuoti ar pritaikyti turtą naudojimui.

Ką gyventojai turėtų padaryti jau dabar

Kadangi naujoji NT mokesčio sistema jau galioja, gyventojams rekomenduojama:

• pasitikrinti Registrų centro nustatytą turto mokestinę vertę,
• įsitikinti, ar deklaruota gyvenamoji vieta atitinka realią situaciją,
• įvertinti galimybę ginčyti mokestinę vertę, jei ji atrodo per didelė,
• pasiruošti NT mokesčio deklaravimui per VMI sistemą.

Svarbu žinoti, kad mokestis skaičiuojamas nuo mokestinės, o ne rinkos vertės. Registrų centras vertes atnaujina automatiškai ir perduoda VMI, todėl preliminari mokėtina suma jau matoma deklaracijoje.

Finansų specialistai pastebi, kad 2026 yra pirmieji metai, kai nemaža dalis gyventojų realiai susiduria su mokesčiu už antrą būstą. Tuo pačiu pagrindinis gyvenamasis būstas daugumai išlieka neapmokestinamas, todėl bendras socialinis poveikis vertinamas kaip ribotas.