Kai netikėtai prireikia pinigų: tyrimas atskleidė, kur Lietuvos gyventojai tokiais atvejais jų ieško

„Urbo“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjo pabaigoje atlikta apklausa atskleidė, kad beveik du trečdaliai, arba 60 proc., Lietuvos gyventojų neplanuotas išlaidas padengia iš asmeninių santaupų. 

Dar 19,5 proc. netikėtų išlaidų paprastai nepatiria. Likusieji pinigų ieško kitais būdais: 14,5 proc. skolinasi iš draugų ar giminaičių, o 6 proc. – iš bankų ar kitų kredito įstaigų.

Moterys dažniau naudoja santaupas, vyrai – skolinasi iš artimųjų

„Apklausa atskleidė, kad pakankamai didelė dalis Lietuvos gyventojų turi susitaupę užtektinai lėšų padengti net ir netikėtoms išlaidoms. Tai leidžia daryti išvadą ne tik apie gerėjančią finansinę situaciją, bet ir apie didesnį finansinį raštingumą bei asmeninio ar šeimos biudžeto planavimą“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Apklausos rezultatai rodo, kad nenumatytas išlaidas iš santaupų dažniau dengia moterys – šį variantą pasirinko beveik 63 proc. moterų, palyginti su 56 proc. vyrų. Pastarieji dažniau kreipiasi į draugus ar giminaičius – iš jų skolinasi 17 proc. vyrų ir 12 proc. moterų.

„Iš artimųjų dažniau skolinamasi ir jaunystėje: beveik 28 proc. 18–25 m. amžiaus respondentų, staiga prireikus papildomų pinigų, kreipiasi būtent į draugus ir giminaičius. O 36–45 m. amžiaus grupėje tokių jau lieka tik maždaug vienas iš dešimties“, – pastebi J. Ivaška.

Aukštesnis išsilavinimas – daugiau finansinės atsakomybės?

Apklausa parodė, kad neplanuotų išlaidų padengimo būdai koreliuoja ir su išsilavinimu. Net 70 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių apklaustųjų nurodė, kad netikėtas išlaidas dengia iš santaupų. O tarp neturinčiųjų vidurinio išsilavinimo jų procentas mažėja beveik dvigubai – iki 43 proc.

„Aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai dažnai skiria daugiau dėmesio asmeninių finansų valdymui, yra linkę planuoti savo asmeninį ar šeimos biudžetą bei turėti „pagalvę“ netikėtoms gyvenimo situacijoms“, – pastebi J. Ivaška.

Planavimas, asmeninio biudžeto valdymas ir finansinis raštingumas, J. Ivaškos teigimu, reikalingi ir atsakingai skolinantis.

„Išmanydami savo finansinę situaciją ir atsakingai valdydami pajamų srautus galime priimti tinkamiausią sprendimą ištikus netikėtai situacijai. Galbūt tai gali būti ir trumpalaikė artimo žmogaus pagalba ar atsakingai paimta paskola, leidžianti išsaugoti bent dalį turimų santaupų ir finansinius įsipareigojimus padengti palaipsniui”, – sako J. Ivaška.

Jis pastebi, kad sudėtingoje situacijoje svarbu kreiptis tik į patikimas finansų įstaigas ir jokiu būdu neužkibti ant nusikaltėlių kabliuko bei jų siūlomų „įspūdingų investicinių galimybių“.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojus apie neplanuotas išlaidas apklausė rugsėjo 17–30 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.