Reikia mokėti net už pinigų išgryninimą: atskleista, kaip tyliai eliminuojami grynieji iš mūsų gyvenimo

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta pasipiktinimo balsų, kad už išgrynintus pinigus tenka mokėti papildomai. Kai kurių bankų klientai pastebi, kad nemokamas išsigryninimo limitas jiems per mažas, o viršijus jį tenka mokėti net iki kelių eurų už kiekvieną operaciją. Dar sudėtingesnė situacija tiems, kurie neturi jokio paslaugų plano – jiems mokestis taikomas nuo pirmo euro.

Bankai atkerta, kad tokie mokesčiai yra pagrįsti – tai esą padeda padengti grynųjų pinigų tvarkymo, saugojimo ir logistikos išlaidas. Vis dėlto, žmonėms sunku susitaikyti su tuo, kad norėdami gauti tai, kas priklauso jiems teisėtai, savo pačių pinigus, turi susimokėti papildomai. Tai kelia klausimą: ar tikrai gyventojai gali laisvai disponuoti savo uždarbiu?

Profesinių sąjungų vertinimas: nemokamas prieinamumas būtinas

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės pareigas laikinai einanti Dalia Jakutavičė tvirtina, kad beveik kiekvienas pilietis yra priverstas turėti banko sąskaitą, nes tik taip išmokami atlyginimai. 

Anot jos, tai kelia nepatogumų vyresnio amžiaus žmonėms ar mažesnių miestelių gyventojams. Ji pažymi, kad nors mokėjimai pavedimu skatina skaidrumą, valstybė turėtų užtikrinti, jog išsigryninti atlyginimą būtų galima be jokių papildomų mokesčių.

Jakutavičė taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose miesteliuose vis dar trūksta bankomatų, todėl net jei žmonės nori išsigryninti pinigus, jie neturi tam sąlygų. 

Jos manymu, jei bankai tampa vieninteliu atlyginimų gavimo būdu, tuomet už prieigą prie šių lėšų neturėtų būti imami jokie mokesčiai.

Bankų siūlomi limitai ir kainodara

„Swedbank“ teigia, kad paslaugų plano „Patogu“ naudotojai gali kas mėnesį nemokamai išsigryninti iki 580 eurų, o nuo lapkričio šis limitas padidės iki 800 eurų. Banko atstovas Gytis Vercinskas teigia, kad limitų didinimas susijęs su augančiomis gyventojų pajamomis – darbo užmokesčiu, pensijomis ir kitomis išmokomis.

Jeigu klientas neturi jokio plano, jam taikomi įprasti išgryninimo mokesčiai. Pvz., su „Debit Mastercard“ kortele „Swedbank“ ar „Bankomatas.lt“ tinkluose išsigryninimas kainuoja 0,5 proc. nuo sumos (ne mažiau kaip 50 centų), o kituose bankomatuose – 2 proc. (mažiausiai 3 eurai). Pasak G. Vercinsko, šie įkainiai atspindi tikruosius paslaugos kaštus – nuo logistikos iki grynųjų pinigų tvarkymo.

SEB bankas siūlo nemokamą limitą nuo 600 iki 2 tūkst. eurų per mėnesį, priklausomai nuo paslaugų plano. Tuo metu, jei plano nėra, taikomas 2 proc. mokestis nuo sumos, mažiausiai 1 euras. 

Klientai taip pat gali nemokamai išsigryninti pinigus kasose, pvz., „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ar „Senukai“, jei perka prekių už ne mažiau kaip 5 eurus. Vieno tokio pirkimo metu galima pasiimti iki 100 eurų.

SEB atstovas Gintautas Giržadas taip pat mini, kad pinigus galima pasiimti ir „Perlo“ terminaluose – ten taikomas 0,8 proc. mokestis, mažiausiai 1,5 euro. Jo teigimu, vis mažiau gyventojų naudojasi grynaisiais pinigais, o paslaugų planai dažnai būna pigesni nei atskiri mokėjimai.

Skatina naudotis elektroniniais mokėjimais

„Citadele“ banke nemokamo išsigryninimo limitas svyruoja nuo 750 iki 1 500 eurų, priklausomai nuo kortelės tipo. Viršijus šį limitą, taikomas 2 proc. mokestis. Banko atstovė Aistė Žebrauskienė tikina, kad tai padeda valdyti grynųjų pinigų srautus ir skatina naudotis elektroniniais atsiskaitymo būdais, kurie yra ekonomiškesni ir saugesni.

„Luminor“ banko klientai su debeto kortelėmis gali nemokamai išsigryninti iki 800 eurų per mėnesį, o turintys „Luminor Black“ kredito kortelę – net iki 1 200 eurų, papildomai dar 400 eurų iš kitų bankų bankomatų Lietuvoje ar užsienyje. Viršijus šiuos limitus, taikomas 0,8 proc. mokestis, mažiausiai – 2,61 euro.

Nepateikė tikslių įkainių, bet mokesčiai išlieka

„Artea“ bankas nenurodė konkrečių nemokamo išsigryninimo limitų, tačiau jų svetainėje skelbiama, kad nemokamai galima pasiimti nuo 200 iki 2 tūkst. eurų per mėnesį. Viršijus šiuos limitus arba neturint plano, taikomas 0,5-2 proc. mokestis nuo sumos, mažiausiai – 0,50 arba 3 eurai.

Banko atstovas Saulius Jarmalis aiškina, kad šie mokesčiai susiję su grynųjų pinigų tvarkymo kaštais – tai apima tiek logistiką, tiek įvairius administracinius procesus. Tuo metu „Urbo“ bankas už pinigų išsigryninimą taiko 0,6 proc. mokestį, tačiau mažiausiai – 5 eurus. Nemokamas limitas – 800 eurų per mėnesį.

Už savo pinigus – papildomi mokesčiai

Bankai pateikia argumentus, kodėl grynųjų pinigų išsigryninimas negali būti visiškai nemokamas visiems be išimties. Tačiau gyventojų nuomonė dažnai išlieka nepakitusi – tai jų pačių uždirbti pinigai, todėl už jų pasiėmimą papildomai mokėti atrodo neteisinga. 

Kol kas vieningos nuostatos nėra, tačiau vis labiau skatinama rinktis elektroninius atsiskaitymo būdus bei paslaugų planus, kurie bent iš dalies padeda sumažinti papildomas išlaidas.