Švaistome šimtus milijonų: suskaičiavo, kokią įspūdingą sumą lietuviai galėtų gauti iš bankų

Naujausi „Bigbank“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad nors taupančiųjų dalis Lietuvoje yra mažiausia tarp Baltijos šalių (71 proc., palyginti su 86 proc. Latvijoje ir 82 proc. Estijoje), esminis skirtumas yra ne pats taupymo faktas, o pasirinkti pinigų laikymo būdai.

Visose trijose Baltijos šalyse populiariausia praktika – laikyti bent dalį santaupų jokios grąžos negeneruojančioje einamojoje sąskaitoje. Taip elgiasi 52 proc. taupančiųjų Lietuvoje ir Latvijoje bei 57 proc. Estijoje. Be to, Lietuvoje ir Latvijoje vis dar populiaru santaupas kaupti grynaisiais – tai daro atitinkamai 29 proc. ir 30 proc. gyventojų.

EBPO finansinio raštingumo tyrimas rodo, kad tokie taupymo įpročiai gali būti susiję su finansiniu raštingumu. Pagal šį rodiklį Lietuva tarp tyrime dalyvavusių šalių yra 4-oje vietoje nuo galo su vos 56 balais. Palyginti, Latvija surinko 59, o Estija, surinkusi net 67 balus, kur kas aktyviau investuoja ir ieško produktų, siūlančių bent minimalią grąžą.

Nauja tendencija – palūkanos už pinigus sąskaitoje

Pagrindinė priežastis, kodėl milijardai eurų Lietuvoje guli be darbo, – baimė prarasti lankstumą. Žmonės nenori įšaldyti pinigų terminuotame indėlyje metams ar dvejiems, nes jų gali prireikti bet kurią akimirką. „Matome, kad žmonės ieško būdų, kaip jų pinigai galėtų dirbti, o ne tiesiog gulėti sąskaitoje. Be to, dalis žmonių sako, kad neturi iš ko taupyti, nes gyvena nuo algos iki algos, jie negali rizikuoti net ir mažiausiomis santaupomis“, – situaciją komentuoja „Bigbank“ vadovas Lietuvoje Rolandas Norvilas.

Rinkoje pastebimas posūkis – bankai pradeda konkuruoti ne tik dėl terminuotųjų indėlių, bet ir dėl lėšų einamosiose sąskaitose. Tai sprendžia pagrindinę vartotojų dilemą: kaip gauti grąžos, bet išlaikyti galimybę pinigus išsiimti ar panaudoti bet kada.

Rinkos apžvalga rodo didžiulį atotrūkį tarp bankų siūlomų sąlygų. Nors didieji šalies bankai siūlo apie 1,5 proc. palūkanas už pinigus, laikomus mažiau lanksčiose taupomosiose sąskaitose, už einamąsias, t. y. įprastas kasdienio naudojimo, sąskaitas, tarp bankų, palūkanas kol kas siūlo tik vienas bankas.

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos gyventojai einamosiose sąskaitose laiko daugiau kaip 18,65 mlrd. eurų, kurie dažniausiai negeneruoja jokios grąžos. Jei visi šie pinigai uždirbtų 2 proc. metines palūkanas, gyventojai kasmet gautų apie 373 mln. eurų papildomų pajamų. „Bankai naudoja žmonių pinigus savo veikloje, todėl dalis šios naudos turi grįžti klientams“, – pabrėžia R. Norvilas.

Alternatyvų pažangesniems yra, bet jos – su papildoma rizika

Ieškantys didesnės grąžos gali svarstyti investuoti į trumpalaikių vyriausybės obligacijų fondus. Jų pelningumas istoriškai gali būti didesnis nei indėlių, o lėšas taip pat galima atgauti per kelias darbo dienas. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad tai – investiciniai produktai, o investicijų vertė visada gali svyruoti ar net kristi žemiau pradinės sumos. Tiek indėliams, tiek einamosiose sąskaitose laikomoms lėšoms galioja indėlių draudimas, kuris garantuoja pinigų saugumą iki 100 000 eurų, jei finansinė įstaiga taptų nemoki. Na, o investicijoms toks draudimas negalioja.

Kai kurie savo santaupas, skirtas juodai dienai, taip pat investuoja į akcijas ar kriptovaliutas. Nors parduoti akcijas ar kriptovaliutą šiais laikais neužtrunka itin ilgai, toks kaupimo būdas – itin rizikingas, nes akcijoms ir ypač kriptovaliutoms būdingi svyravimai, tad jeigu bėda yra globali (pavyzdžiui, pandemija ar karas), sukrečianti ne tik jus asmeniškai, sukaupti pinigai gali prarasti didelę dalį vertės.