Kodėl vis daugiau žmonių puola į dvasines praktikas ir kokią paslėptą tiesą jie iš tikrųjų medžioja?

Pasaulis keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Gyvename nuolatinių pokyčių sąlygomis, susiduriame su nežinomybe ir sudėtingomis emocijomis. Todėl vis daugiau žmonių dvasinėse praktikose ieško stabilumo – tarsi „ramybės salos“ audringoje kasdienybėje. Tačiau neretai toks poreikis virsta iliuzija.

Dvasinių praktikų industrija neretai siūlo labai paprastą atsakymą: atsisakyti „neigiamų“ emocijų, visada išlikti ramiems, nesipykti, neliūdėti. Tokia laikysena vadinama toksine dvasine praktika – kai vietoje augimo pasirenkama pabėgti nuo realybės.

Slopintos emocijos: kaip jos kenkia

Nervų ir psichologijos mokslai rodo, kad emocijos mums duotos ne tam, jog jas ignoruotume, o tam, kad padėtų orientuotis pasaulyje.

Bandymas emocijas „užgniaužti“ sukelia dar didesnę vidinę įtampą. Tikroji dvasinė branda – ne apie vengimą, o apie integravimą. Mes gyvename dvilypiame pasaulyje: džiaugsmas ir liūdesys, pasitikėjimas ir abejonės, meilė ir baimė gali egzistuoti tame pačiame gyvenimo etape, net toje pačioje akimirkoje.

Dvasinis kelias nėra apie bandymą panaikinti šią dvilypę prigimtį, o apie gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą – tarsi einant lynu, ištemptu tarp dangoraižių mūsų asmeninės patirties horizontuose.

Ko žmonės ieško dvasinėse praktikose?

Žmonės, atsigręžę į dvasines praktikas, dažnai ieško ne vien ramybės.

Iš tiesų jie siekia teisės būti vientisi – priimti save visus, su visu emocijų spektru. Būtent iš tokio priėmimo, o ne iš dirbtinai palaikomos „harmonijos“, gimsta tikra vidinė stiprybė.

Šešios pagrindinės priežastys, kodėl žmonės renkasi dvasines praktikas

1. Ramybė chaoso akivaizdoje

Nuolatinis stresas, skuba, terminai, nesibaigiantys kasdieniai darbai verčia žmogų ramybės ieškoti ne išorėje, o savyje. Meditacija, kvėpavimo ir dvasinės praktikos padeda „sustyguoti“ mintis ir sumažinti nerimo lygį.

2. Prasmės paieškos

Tam tikru gyvenimo momentu žmogus ima suvokti, kad gyvenimas – tai ne vien karjera ir materialinė gerovė. Tuomet į pagalbą ateina dvasinės praktikos, padedančios užduoti gilesnius klausimus: „Kas aš esu?“ ir „Kas man iš tiesų svarbu?“

3. Savęs pažinimas

Joga, retritai, dvasinės ir kvėpavimo praktikos yra kelias į gilesnį savęs supratimą. Jos padeda atpažinti savo emocijas, baimes, elgesio modelius ir mokytis juos sąmoningai valdyti.

4. Bendruomenės ir priklausymo jausmas

Įtraukus dvasines praktikas į savo gyvenimą, dažnai atsiranda galimybė atrasti bendraminčių. Tokios bendruomenės tampa saugia erdve dalintis patirtimi, gauti palaikymą ir jaustis priimtam.

5. Psichologinis gijimas

Dvasinės praktikos padeda atkurti vidinę pusiausvyrą, sumažinti nerimą ir nuovargį, išmokti lengviau tvarkytis su sunkumais. Jos gali tapti svarbia emocinio atsparumo dalimi.

6. Ryšys su „kažkuo daugiau“

Dar viena dažna priežastis – troškimas pajusti vienybę su pasauliu, su „nematomu“. Tai nebūtinai susiję su konkrečia religija. Svarbiausia – patirti, kad egzistuoja daugiau nei kasdienė rutina, ir pasijusti to didesniojo pasaulio dalimi.