Šis smegenų mechanizmas kasmet pavagia mėnesius: todėl gruodis atrodo neteisingai ankstyvas

Pasirodo, jūsų smegenys laiką skaičiuoja visai ne taip, kaip kalendorius ar laikrodis. Joms nesvarbu, kiek dienų praėjo formaliai. Kur kas svarbiau, kiek naujų, ryškių ir emociškai reikšmingų patirčių jūs per tą laiką sukaupėte. Būtent dėl to ištisi metai atmintyje gali susitraukti iki akimirkos.

Mokslininkai pabrėžia, kad žmogus neturi vidinio laikrodžio, kuris nuolat skaičiuotų sekundes. Vietoje to smegenys remiasi prisiminimais, pokyčiais ir patirčių tankiu. Kuo jų mažiau, tuo trumpesnis atrodo laikotarpis, žvelgiant atgal.

Kodėl laikas nėra tiesiogiai jaučiamas

Laiko suvokimas iš esmės skiriasi nuo regos, klausos ar lytėjimo. Jūs galite matyti šviesą, girdėti garsą ar jausti prisilietimą, nes tam egzistuoja konkretūs fiziniai signalai. Tuo tarpu laikas neturi jokios dalelės, kurią smegenys galėtų tiesiogiai užfiksuoti.

Dėl šios priežasties smegenys laiką ne jaučia, o apskaičiuoja netiesiogiai. Jos stebi, kas keičiasi aplinkoje, kokios emocijos kyla, kiek informacijos apdorojama. Iš šių pokyčių formuojamas pojūtis, kiek laiko praėjo.

Kaip smegenys iš tikrųjų skaičiuoja laiką

Jūsų smegenys veikia panašiai kaip analitikas, o ne kaip laikrodis. Jos vertina įvykių kiekį ir intensyvumą. Kuo daugiau pokyčių, tuo ilgesnis atrodo laikotarpis.

Tyrimai rodo, kad tas pats laiko tarpas gali būti suvokiamas visiškai skirtingai. Pavyzdžiui, greitai besikeičiantys vaizdai atrodo trunkantys ilgiau nei statiški, net jei reali trukmė identiška. Tas pats vyksta ir gyvenime.

Stiprios emocijos ypač ištempia laiką. Žmonės, patekę į stresines ar ekstremalias situacijas, dažnai pasakoja, kad jiems atrodė, jog viskas vyko sulėtintai. Taip nutinka todėl, kad tuo metu smegenys fiksuoja neįprastai daug detalių ir kuria labai ryškius prisiminimus.

Vėliau, prisimenant tokius momentus, smegenys remiasi dideliu informacijos kiekiu ir padaro išvadą, kad laikas turėjo būti ilgesnis, nei buvo iš tikrųjų.

Kodėl kasdienybėje laikas lekia

Svarbu atskirti du skirtingus laiko suvokimo būdus. Vienas yra momentinis, kai jūs jaučiate laiką čia ir dabar. Kitas yra retrospektyvus, kai vertinate laiką atgal, žvelgdami į praėjusius mėnesius ar metus.

Kasdienybėje, kai atliekate mėgstamą ar įtraukiančią veiklą, laikas atrodo trumpas, nes dėmesys nukreiptas ne į laikrodį, o į veiksmą. Tuo tarpu laukimas, nuobodulys ar nuolatinis žvilgčiojimas į laiką sukuria pojūtį, kad minutės tęsiasi be galo.

Tačiau metų pabaigoje įsijungia visai kitas mechanizmas. Smegenys pradeda vertinti ne pojūtį tuo metu, o prisiminimų kiekį.

Kaip rutina sutraukia ištisus metus

Rutina yra pagrindinė priežastis, kodėl metai atrodo tokie trumpi. Vaikystėje ir jaunystėje gyvenimas kupinas naujovių. Pirmos patirtys, nauji žmonės, netikėti įvykiai sukuria daug ryškių prisiminimų. Todėl tie laikotarpiai vėliau atrodo ilgi ir turiningi.

Suaugus kasdienybė tampa nuspėjama. Tie patys maršrutai, darbai, namų ruošos ritualai atliekami beveik automatiškai. Smegenys tokių pasikartojančių veiksmų nefiksuoja kaip svarbių, todėl prisiminimų archyvas pildosi labai lėtai.

Dėl to metų pabaigoje, bandydamos peržvelgti praėjusius mėnesius, smegenys randa mažai išskirtinių įvykių. Rezultatas paprastas – metai atrodo prabėgę akimirksniu, o gruodis ateina tarsi netikėtai.

Ar įmanoma sulėtinti laiko pojūtį

Laiką galima sulėtinti dviem būdais. Pirmasis yra nemalonus, bet veiksmingas – nuobodulys ir laukimas. Kai sąmoningai stebite laiką, jis tempiasi.

Antrasis būdas yra daug vertingesnis ir sveikesnis. Tai gyvenimo užpildymas naujomis patirtimis. Kelionės, nauji pomėgiai, spontaniški sprendimai, mokymasis ir net nedideli kasdienybės pokyčiai sukuria daugiau ryškių prisiminimų.

Kuo daugiau tokių akimirkų jūs patiriate, tuo ilgesni tampa metai jūsų atmintyje. Ir tuomet, atėjus gruodžiui, jis nebeatrodo taip netikėtai, nes jūsų vidinis laiko matuoklis rodo visai kitą rezultatą.