Kambariniai augalai liūdni, lapai susiraitę ir suglebę? Priežastis visai ne tokia, kokios tikėjotės

Dažnas pagalvoja apie kenkėjus ar ligas, bet tiesa gali būti kur kas paprastesnė ir lengvai išsprendžiama. Jei pastebėjote tokius požymius, verta žinoti, kas iš tikrųjų vyksta su augalu ir kaip jam padėti. Kai augalo lapai ima netekti formos, susisuka ar net sukirmija, pirmiausia kyla nerimas. 

Juk priežiūra tokia, kokia ir turėtų būti – tinkamas apšvietimas, laistymas, netgi trąšos duodamos atsakingai. Visgi kartais priežastis slypi ne tame, kas akivaizdu. Lapų deformacija gali reikšti problemą, kurios dažnas net neįtaria. Apie ką ji signalizuoja ir kokių veiksmų imtis, kad situacija nesuprastėtų dar labiau?

Kodėl augalų lapai ima banguotis, sukasi ir apvysta?

Lapų susisukimas, jų suglebimas neretai siejami su kenkėjais, sausumu ar drėgmės trūkumu. Dažniausiai pirmiausia bandoma koreguoti laistymą ar apžiūrėti, ar augalo nepuola ligos. Tačiau jei viskas patikrinta, sąlygos tinkamos, o augalas ir toliau liūdi, verta pažvelgti giliau, tiesiogine to žodžio prasme, į žemę.

Viena iš dažnų problemų – žemės užsūrėjimas. Tai nutinka tada, kai žemėje kaupiasi perteklinis druskų kiekis. Jos į substratą patenka iš trąšų arba iš kieto vandens, jei laistoma vandentiekio vandeniu. Ši bėda ypač dažnai ištinka augalus, augančius vazonuose be drenažo arba laistomus dažnai, bet mažais kiekiais. Kai vanduo nepersiurbia žemės pakankamai, druskos kaupiasi ir pradeda kenkti.

Perteklinis druskų kiekis sukelia vadinamąjį osmosinį stresą. Tai reiškia, kad šaknys nebegali normaliai pasisavinti vandens, net jei jo pakanka. Pasekmė – lapai ima deformuotis, augalas atrodo nusilpęs, lyg nebegaunantis gyvybiškai svarbių medžiagų.

Kaip atpažinti užsūrėjusią žemę?

Jeigu norite įsitikinti, kad būtent užsūrėjimas kelia problemą, verta atidžiau įsižiūrėti į augalo išvaizdą. Pirmiausia pastebimi lapų kraštų pokyčiai: jie raitosi, banguojasi, atsiranda rudų dėmelių, gali net trupėti. Lapų galiukai dažnai paruduoja ar nudžiūsta. Augalas nustoja augti, atrodo sustingęs.

Ant žemės paviršiaus arba vazono sienelių galima pamatyti baltų ar gelsvų apnašų. Tai aiškus ženklas, kad žemėje kaupiasi druskos. Tiesa, kartais tokio apnašo nematyti, o augalas vis tiek kenčia. Ypač jautrios užsūdrėjimui yra dracenos, paparčiai ir kalatėjos – šios rūšys reikalauja atidesnio dėmesio.

Ką daryti, kai žemė užsūdrėjusi? Šie žingsniai padės išgelbėti augalą

Jeigu kilo įtarimas, kad augalo žemė pernelyg prisotinta druskų, svarbiausia kuo greičiau imtis veiksmų. Paprasčiausias būdas – gerai praplauti substratą. Tam reikia vazono su drenažo skylutėmis, augalą įstatyti į vonią ar dubenį ir kelis kartus iš lėto perpilti švarų, minkštą vandenį per visą žemę. Vanduo turėtų persisunkti ir išplauti druskų perteklių.

Toks plovimas naudingas ne tik kai problema jau aiški. Jį galima daryti profilaktiškai kas kelis mėnesius, kad druskos nesikauptų. Jei žala jau didelė, lapai stipriai paveikti, verta pakeisti žemę visiškai. Šaknys tuo metu turėtų būti apžiūrėtos – jei kai kurios dalys jau pažeistos, jas reikėtų atsargiai pašalinti.

Išgelbėjus augalą, svarbu ateityje vengti tokių klaidų. Geriausia laistyti nusistovėjusiu, virintu ar lietaus vandeniu. Tokiu būdu druskų kiekis bus minimalus, o augalas išliks sveikas ir džiugins gražiais, tvirtais lapais.